Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad grūdų, kurių Ukraina negali eksportuoti dėl Rusijos blokados, kiekis iki rudens gali išaugti mažiausiai tris kartus
- Ukrainos kariuomenė pirmadienį patvirtino Rusijos generolo majoro Romano Kutuzovo žūtį per kautynes rytiniame Donbaso regione
- Vienoje iš Vakarų Ukrainos sričių buvo įsteigta speciali stovykla rusų belaisviams, kurių neketinama iškeisti artimiausiu metu
- Latvija pirmadienį nusprendė uždrausti transliuoti 80 Rusijoje registruotų televizijos kanalų, kurie tebebuvo retransliuojami šalyje, tęsiantis Maskvos invazijai į Ukrainą, tačiau suteiks licenciją nepriklausomai Rusijos televizijai „Dožd“
Svarbiausias pirmadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Į Ukrainą atvyko dalis karinės Lietuvos pagalbos
23:18
Dalis karinės Lietuvos pagalbos jau atvyko į Ukrainą. Kalba eina apie 10 karinių sunkvežimių ir 10 visureigių, skirtų išminavimo operacijoms. Apie tai tviteryje pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad artimiausiu metu Ukrainą pasieks 20 šarvuočių M113 iš Lietuvos.
Po Kremliaus atstovo vizito – pranešama apie okupuoto Zaporižios regiono būsimą prisijungimą prie Rusijos
23:15 Atnaujinta 23:15
Rusijos kariuomenės okupuotas Zaporižios regionas pradeda ruoštis referendumui, pareiškė Galina Danilčenko, okupantų paskirta laikinai einančia Melitopolio vadovo pareigas.
Tai G.Danilčenko pareiškė po to, kai mieste lankėsi Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, praneša portalas „Meduza“.
G.Danilčenko nepatikslino, ar tai bus referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos, ar referendumas dėl nepriklausomybės, tačiau sakė, kad „Rusijos Federacija dabar yra čia visiems laikams“.
Kremlius paskelbė apie būsimą okupuotos Chersono srities prijungimą prie Rusijos
23:11
Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka atvyko į Rusijos kariuomenės okupuotą Ukrainos Chersono sritį ir pareiškė, kad šį regioną planuojama prijungti prie Rusijos, praneša portalas agents.media.
Valstybės Dūmos deputatas ir „Vieningosios Rusijos“ jaunimo politikos koordinatorius Igoris Kastiukevičius pranešė apie S.Kirijenkos vizitą Chersone. Pasak pranešimo jo „Telegram“ kanale, Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas sakė, kad regiono prijungimas prie Rusijos „bus visavertis, panašus į Krymo prijungimą“.
Anksčiau Kremlius nekalbėjo apie Ukrainos regionų prijungimą prie Rusijos teritorijos, o S.Kirijenkos žodžiai buvo pirmasis oficialus Rusijos prezidento administracijos pareigūno pareiškimas apie tai.
Birželio pradžioje apie „neišvengiamą“ Ukrainos Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių prisijungimą prie Rusijos paskelbė Federacijos tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas ir „Vieningosios Rusijos“ generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčakas. Iki jo Rusijos aukšto rango pareigūnai tiesiogiai nekalbėjo apie teritorijų aneksiją, pažymėdami, kad sprendimą turėtų priimti regionų gyventojai.
M.Podoliakas: Ukraina nesės prie derybų stalo Rusijos sąlygomis
23:09
Ukraina nesės prie derybų stalo Rusijos sąlygomis, antradienį pareiškė Prezidento biuro vadovo patarėjas Michailo Podoliakas. Jis pažymėjo, kad Rusija laikosi pozicijos, jog derybos turėtų vykti būtent dabar, nes ji surinko visas savo pajėgas Ukrainos rytuose, kur dabar vyksta labai intensyvūs kariniai veiksmai.
„Jie turi tam tikrą iliuziją, kad tai būtent tas momentas, kai reikia Ukrainą priversti per Europos bendruomenę ir elitą, kad būtent šiandien mes sėstumėme prie derybų stalo, nes jie turi iliuziją, kad dabar jie pasiekė savo pasirengimo piką“, – sakė M.Podoliakas.
Pasak jo, Ukraina ir Rusija ne dabar sės prie derybų stalo. „Mes sėsime prie derybų stalo, be jokių abejonių, bet ne šiandien ir ne Rusijos sąlygomis“, – pabrėžė patarėjas.
Jis taip pat pažymėjo, jog Europa turi suprasti, kad Ukraina nesutiks su 2014–2015 metų sąlygomis, nes Ukrainai tai „būtų tolygu mirčiai“. Pasak jo, Rusija tęstų teritorijų užgrobimą net ir teoriškai pasirašius tokį susitarimą.
„Todėl neįmanoma pabaigti karą, dabar pasirašius taikos susitarimą Rusijos sąlygomis. Tai reikštų, kad mes padėtume tašką Ukrainos valstybingumui artimiausioje ateityje. Tai yra, tokiu atveju po dvejų ar trejų metų mes sulauktume dar didesnio masto karo“, – paaiškino M.Podoliakas.
Ukrainos sąlygos dėl uostų atblokavimo: ginkluotė ir tarptautinės pajėgos jūroje
23:05
Ginklų pristatymas ir trečiųjų šalių karinių jūrų pajėgų dalyvavimas yra sąlygos, kad Ukraina galėtų atblokuoti uostus.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą dėl Ukrainos jūrų uostų atblokavimo:
„Atsižvelgdami į neseniai Rusijos raketų smūgį grūdų terminalui Mykolajive, negalime atmesti Rusijos planų pasinaudoti tokiu koridoriumi ir pulti Odesą bei pietų Ukrainą. Todėl navigacijai atkurti reikia veiksmingų saugumo garantijų. Tokios garantijos turėtų būti suteiktos aprūpinant Ukrainą tinkama ginkluote, kad ji galėtų apsaugoti savo pakrantę nuo grėsmių iš jūros, ir pasitelkiant trečiųjų šalių karines jūrų pajėgas, kad jos patruliuotų atitinkamoje Juodosios jūros akvatorijos dalyje.
Vertiname Turkijos pastangas atblokuoti Ukrainos uostus. Kartu pažymėtina, kad šiuo metu Ukraina, Turkija ir Rusija nėra sudariusios jokių susitarimų šiuo klausimu. Kartu pabrėžiame, kad sprendimai turėtų būti priimami dalyvaujant visoms susijusioms šalims. Bet kokius susitarimus, kuriuose neatsižvelgiama į Ukrainos interesus, atmesime“.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija taip pat pareiškė, kad Ukraina jau pradėjo tiekti grūdus pasaulinei rinkai sunkvežimiais, geležinkeliais ir upių transportu.
Sjevjerodonecko chemijos įmonėje prisiglaudę šimtai civilių
20:54
Apie 800 civilių yra prisiglaudę chemijos gamykloje strategiškai svarbiame Ukrainos rytiniame Sjevjerodonecko mieste, kurį bando užimti Rusijos pajėgos, antradienį nurodė ukrainiečių oligarcho Dmytro Firtašo, kurio bendrovei priklauso ši gamykla, advokatas.
„Apie 800 civilių yra prisiglaudę chemijos gamyklos „Azot“, priklausančios Dmytro Firtašo „Group DF“, bunkeriuose“, – sakoma amerikiečio teisininko Lanny J.Daviso pranešime, paskelbtame bendrovės tinklalapyje.
Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis stengėsi užimti šį svarbų miestą, tęsdamos puolimą Rytų Ukrainoje.
„Tarp šių 800 civilių yra apie 200 iš 3000 įmonės darbuotojų ir apytikriai 600 Sjevjerodonecko miesto gyventojų“, – pridūrė L.J.Davisas.
Darbininkai liko gamykloje, stengdamiesi apsaugoti joje tebesančias „itin sprogias chemines medžiagas“, sakoma pranešime.
Naujienų agentūrai AFP šiuo klausimu susisiekus su Ukrainos prezidentūra, iki antradienio vakaro patvirtinimas nebuvo gautas.
Maskva anksčiau antradienį pranešė „visiškai išvadavusi“ Sjevjerodonecko gyvenamuosius rajonus, nors ankstesnę dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ukrainiečių pajėgos tebegina savo pozicijas.
57 metų D.Firtašas, vienas turtingiausių Ukrainos piliečių, yra buvusio prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus artimas sąjungininkas.
2021 metų birželį V.Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo šiam verslo magnatui buvo įvesta sankcijų, įskaitant jo turto įšaldymą ir licencijų atėmimą iš jam priklausančių bendrovių. Šis žingsnis buvo atsakas į kaltinimus, jog D.Firtašas pardavinėjo Rusijos gynybos sektoriaus įmonėms titano gaminius.
Vis dėlto D.Firtašas pasmerkė vasario pabaigoje pradėtą Rusijos karinę invaziją ir padėjo įkurti nuolat transliuojančią naujienų televiziją prie prezidento administracijos.
„Šis karas visiškai nereikalingas ir negali būti jokiu būdu pateisintas“, – sakoma antradienį paskelbtame D.Firtašo pranešime.
S.Lavrovas atvyko į Turkiją derėtis dėl Ukrainos grūdų eksporto galimybių
20:14 Atnaujinta 20:49
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko dviejų dienų vizito Turkijoje derėtis dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kuris sustojo dėl Maskvos vykdomų karinių veiksmų šalyje.
Naujienų agentūros AFP korespondentas matė, kaip S.Lavrovą atskraidinęs lėktuvas nutūpė Turkijos sostinės oro uoste.
Tai jau antroji S.Lavrovo kelionė į Turkiją šiais metais. Kovo 10 dieną Antalijoje jis buvo susitikęs su Turkijos ir Ukrainos kolegomis Mevlutu Cavusoglu ir Dmytro Kuleba.
S.Lavrovas pirmadienį buvo priverstas atšaukti vizitą Serbijoje, kai kaimyninės šalys atsisakė praleisti jo lėktuvą per savo oro erdvę.
Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų, nors kai kurios jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.
S.Lavrovas, kurį lydi kariškių delegacija, trečiadienį susitiks su M.Cavusoglu.
Svarbiausias derybų klausimas yra saugaus jūrinio koridoriaus atidarymas grūdų, ypač kviečių, išvežimui iš Ukrainos per šiuo metu blokuojamus karo draskomos šalies uostus.
Turkijos žemės ūkio ministras Vahitas Kirisci leido suprasti, kad Ankara susitarė su Kyjivu dėl grūdų pirkimo už 25 proc. mažesnę nei rinkos kaina, pranešė vietos žiniasklaida.
„Tačiau jie (ukrainiečiai) susiduria su dilema dėl saugumo ir eksporto. Jie nori, kad mes, Turkija, būtume arbitrai. Derybos tęsiasi globojant JT“, – cituoja žiniasklaida ministrą.
„Mumis pasitiki ir Rusija, ir Ukraina“, – sakė jis.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aptarė grūdų eksportą su Turkijos kolega Hulusi Akaru, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
„Gynybos ministrai išsamiai aptarė saugios laivybos Juodojoje jūroje klausimus, siekiant išspręsti grūdų eksporto iš Ukrainos problemą“, – nurodoma jame.
Ukrainiečių susitikimo su S.Lavrovu nebus
Ukrainos ambasada Ankaroje paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie galimą ambasadoriaus Vasylio Bodnaro susitikimą su S.Lavrovu.
„Tai netiesa, – patikino ambasados atstovas. – Mūsų darbotvarkėje rytoj nėra susitikimo su rusais.“
Penktadienį V.Bodnaras apkaltino Rusiją „begėdiškai“ vagiant Ukrainos grūdus ir siunčiant juos į užsienį, įskaitant Turkiją.
Jį palaikė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškęs, jog pranešimai apie tai, kad Rusija vagia Ukrainos grūdus, yra „patikimi“.
Turkija stengiasi užimti neutralaus tarpininko poziciją santykiuose su abiem kaimynėmis.
Ukrainai ji parūpino karinių dronų, tačiau atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėdamas su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu sakė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Ankara, siekiant atnaujinti laivybą Juodojoje jūroje, blokuojamą dėl karo Ukrainoje.
Rusijos karo veiksmai Ukrainoje ir Vakarų sankcijos sutrikdė kviečių ir kitų maisto produktų žaliavų tiekimą iš abiejų šalių, pakurstydami nuogąstavimų dėl galimo maisto trūkumo ar bado pasaulyje.
Rusija ir Ukraina bendrai patenkina 30 proc. pasaulio grūdų paklausos.
Karui tęsiantis, dešimtys konteinerinių laivų įstrigo Ukrainos uostuose, apsuptuose Rusijos pajėgų. Tai paralyžiavo kviečių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, taip pat trąšų eksportą.
Laivybą Juodojoje jūroje taip pat sutrikdė jūrinės minos, padėtos Rusijos ir Ukrainos pajėgų.
Lenkija Ukrainai tieks ginkluotės už 700 mln. JAV dolerių
19:24
Lenkija pateiks Ukrainai daugiau kaip 50 haubicų „Krab“ už maždaug 3 mlrd. zlotų (daugiau kaip 700 mln. JAV dolerių). Tai didžiausia pastarųjų metų Lenkijos karinės pramonės eksporto sutartis.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tai pranešė antradienį lankydamasis gamykloje „Huta Stalowa Wola“, pranešė TVN.24.
Ministras pirmininkas sakė, kad pasirašyta „viena didžiausių ginklų eksporto sutarčių per pastaruosius trisdešimt metų“.
M.Morawieckis sakė, kad Ukraina už tiekiamą ginkluotę iš dalies mokės iš ES skiriamų lėšų ir iš savo biudžeto.
Kaip pranešė „Dziennik Gazeta Prawna“, ginklai, kuriuos Lenkija suteiks Ukrainai, yra 56 haubicos „Krab“, kurių vertė – apie 3 mlrd. zlotų. Jų ugnies nuotolis – maždaug 40 km. Pirmoji dalis, kurią sudaro 18 haubicų su lydinčiomis transporto priemonėmis, praėjusią savaitę išvyko į Ukrainą.
Pranešama, kad tokiai sutarčiai sudaryti reikėjo Vokietijos ir Korėjos sutikimo, nes mašinų dalys gaminamos šiose šalyse.
Rusijos teismas nurodė suimti rašytoją, kritikavusį karinius veiksmus Ukrainoje
19:18
Rusijos teismas antradienį nurodė suimti mokslinės fantastikos rašytoją Dmitrijų Gluchovskį, kuriam gresia iki 10 metų kalėjimo už Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje kritiką.
42 metų rašytojas, kuris, kaip manoma, yra užsienyje, pasisakė prieš šią kampaniją savo komentaruose socialiniuose tinkluose ir nuomonių skiltyse Vakarų žiniasklaidoje.
D.Gluchovskis antradienį pareiškė, kad yra kaltinimas Rusijos kariuomenės diskreditavimu socialiniame tinkle „Instagram“ ir prezidento Vladimiro Putino kaltinimu dėl karo veiksmų Ukrainoje.
„Aš kaltinamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimu savo žinute „Instagram“, – parašė jis socialinės žiniasklaidos kanale „Telegram“.
„Esu pasirengęs pakartoti viską, kas ten buvo pasakyta: „Sustabdykite karą! Pripažinkite, kad tai yra karas prieš visą tautą ir sustabdykite jį!“ – ragino jis.
Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė 2002 metų postapokaliptinės fantastikos romano „Metro 2033“ autorių į ieškomų asmenų sąrašą.
Maskvos Basmano rajono teismas nurodė suimti D.Gluchovskį, pastarajam teisme nedalyvaujant.
Rusija vykdo precedento neturintį susidorojimą su opozicija ir savo priešininkais.
Šalis priėmė įstatymą, kuris numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už neigianmos informacijos apie kariuomenę skelbimą.
Nuo Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Rusiją paliko dešimtys tūkstančių rusų.
Karinis prokuroras: Į Ukrainą buvo siunčiami kariauti šauktiniai
19:10 Atnaujinta 19:29
Vakarų karinės apygardos karinis prokuroras Arturas Jegijevas Rusijos Federacijos tarybos posėdyje pareiškė, kad į Ukrainą buvo išsiųsta 600 šauktinių. Ir tai tik Vakarų karinės apygardos duomenys, praneša radijo stotis „Svoboda“.
Pasak pranešėjo, karinė prokuratūra dėl to patraukė baudžiamojon atsakomybėn 12 karininkų, o visi neteisėtai į „specialiąją operaciją“ išsiųsti kariai buvo iš ten grąžinti. Karinės prokuratūros atstovas nieko nepasakė apie tai, ar visi kariai grįžo gyvi ir nesužeisti, ir apie tai, kokios bausmės buvo skirtos karininkams.
Nuo karo veiksmų pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelis kartus pareiškė, kad karinėse operacijose Ukrainoje dalyvauja tik kontraktininkai, ir atmetė galimybę siųsti ten šauktinius. Kovo 10 d. Gynybos ministerija pripažino, kad šauktiniai vis dėlto buvo siunčiami į pasienį ir kad kai kuriuos iš jų paėmė į nelaisvę „nacionalistai“.
