Suprasti akimirksniu
- Rusijos karinės jūrų pajėgos paleido ugnį į Ukrainos karinių jūrų pajėgų katerius Kerčės sąsiauryje;
- Užgrobti trys laivai, sužeisti šeši Ukrainos įgulos nariai, dviejų iš jų – būklė sunki;
- Kol kas neaišku, ar Ukraina paleido ugnį;
- Petro Porošenka sušaukė Karinio kabineto pasitarimą;
- Ukrainos vadovas nusprendė pritarti karo padėties įvedimui, tačiau tam reikia parlamento pritarimo;
- Prie ambasados Kijeve susirinko būrys žmonių, į pastatą laidomos dūminės granatos;
- Pirmadienį Rusija paskelbė, kad per Kerčės sąsiaurį vėl gali plaukti civiliniai laivai.
Farvaterį po Krymo tiltu, jungiančiu pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi, Rusija sekmadienį užblokavo, pastačiusi skersai jo tanklaivį. Aplink incidento vietą skraidė Rusijos kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai.
Apžvalgininkai jau klausia, ar blokados nutraukimas – prekybiniams laivams – reiškia, kad Ukrainai nėra reikalo skelbti karo padėties. Aukščiausioji Rada į specialųjį posėdį rinksis 16 val. vietos (ir Lietuvos laiku).
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, anot UNIAN, pareiškė, kad karo padėties įvedimas nereiškia karo paskelbimo – taip turbūt mėginama vėsinti aistras.
„Karo padėtis nereiškia karo paskelbimo. Ukraina neplanuoja su kuo nors kariauti. Karo padėtis įvedama išskirtinai gynybiniais, Ukrainos teritorijos suverenumo ir nepriklausomybės apsaugos tikslais“, – teigė P.Porošenka.
Jis pridūrė, kad karo padėties įvedimas (manoma, kad jis gana tikėtinas) nereikštų, jog Ukraina nebebandys išlaisvinti okupuotų šalies teritorijų politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.
Kijevas reikalauja, kad būtų sugrąžinti jo laivai ir jūreiviai bei apkaltino Rusiją, 2014 metais aneksavusią Ukrainai priklausantį Krymą, įvykdžius „dar vieną ginkluotos agresijos aktą“.
Ukrainiečių kariuomenė paskelbė aukšto lygio parengtį.
Rusija kalba apie provokaciją
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad incidentas Kerčės sąsiauryje buvo Kijevo provokacija, ir apkaltino Ukrainą pažeidus pagrindines tarptautinės teisės normas ir tokiu būdu sukėlus grėsmę saugiai laivybai Azovo jūros akvatorijoje.
„Kalbant apie vakarykštį incidentą, tai vienareikšmiškai buvo provokacija. Visa, kas buvo būtina apie tai pasakyti, jau išdėstyta Rusijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos) Pasienio tarnybos, Rusijos URM pareiškimuose, taip pat mūsų oficialios atstovės komentaruose“, – sakė S.Lavrovas pirmadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus.
Anot jo, Ukraina „pažeidė esmines tarptautinės teisės – ne tik jūrų, bet ir bendrosios tarptautinės teisės – normas , įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją, 1982 metų Jūrų teisės konvenciją ir kitus tarptautinės teisės instrumentus, įpareigojančius visas valstybes gerbti kitų valstybių suverenitetą“.
Jis pridūrė, kad pažeidimas buvo padarytas gana pavojingais metodais – „manevravimas siaurame sąsiauryje, žinoma, galėjo sukelti ir sukėlė pavojų normaliai laivybai šioje akvatorijoje“.
JT Saugumo Taryba šaukia skubų posėdį
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį rengia skubų posėdį aptarti incidentą, per kurį Rusija apšaudė ir sulaikė tris ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus, mėginusius perplaukti Kerčės sąsiaurį šalia Maskvos aneksuoto Krymo. Apie skubiai šaukiamą Saugumo Tarybos posėdį pranešė JAV ambasadorė prie JT Nikki Haley.
„Rytoj 11 val. šaukiamas skubus Saugumo Tarybos posėdis“, – parašė diplomatė socialiniame tinkle „Twitter“.
Sušaukti posėdį paprašė tiek Ukraina, tiek Rusija, naujienų agentūrai AFP nurodė diplomatiniai šaltiniai.
Skubų pasitarimą pirmadienį šaukia ir NATO. Aljanso išplatintame pareiškime teigiama, kad skubus NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas ambasadorių lygiu bus surengtas Briuselyje pirmadienio popietę.
Apie rengiamą pasitarimą buvo pranešta po NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pokalbio telefonu su P.Porošenka.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį irgi paragino Maskvą liautis provokavus Ukrainą ir sugrąžinti per ankstesnę dieną Kerčės sąsiauryje įvykusį incidentą sulaikytus ukrainiečių laivus ir jūrininkus.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pirmadienį ryte pareiškė, kad tarptautinė bendrija privalo reaguoti į Rusijos surengtą Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų užpuolimą Kerčės sąsiauryje. Latvijos televizijos LNT laidoje „900 sekundžių“ ministras priminė, kad dėl šio sekmadienį įvykusio incidento pirmadienį šaukiamas skubus JT Saugumo Tarybos posėdis.
Pasak E.Rinkevičiaus, Latvijos atstovai taip pat ragins ES aktyviau reikšti savo poziciją.
„Jei problema nebus sprendžiama, ES turi reikiamų diplomatinių ir baudžiamųjų instrumentų“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Estijos gynybos ministras Juri Luikas teigė, kad Europos Sąjung turi įvesti papildomų sankcijų Maskvai. Jis pažymėjo, kad šiuo atveju kalbama apie eilinę Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu apraišką. Kad tai būtų išspręsta, tarptautinė bendrija privalo nedelsdama imtis ryžtingų veiksmų, pirmadienį naujienų agentūrai BNS sakė Estijos gynybos ministras.
J.Luiko manymu, situacija yra pavojinga, visapusiškas karinis konfliktas minimame regione gali įsiplieksti bet kurią akimirką, todėl ES privalo įvesti Rusijai papildomas sankcijas, o į regioną nusiųsti tarptautinių stebėtojų.
Estijos gynybos ministerijos išplatintame pareiškime pažymima, kad Rusija nuo pat nelegaliai pastatyto Kerčės tilto atidarymo trukdydavo komerciniams laivams plaukioti į Ukrainos uostus Mariupolį ir Berdianską, o dabar perėjo prie visapusiškos jūrų blokados.
J.Luikas pabrėžė, kad Rusija dėl prezidento rinkimų Ukrainoje ėmė smarkiai kurstyti įtampą ir siekia užgrobti Ukrainos jūrų teritorijų kontrolę. Neatmestina galimybė, kad Rusija nori padidinti ir savo sausumos užkariavimus Ukrainos teritorijoje, ypač – aplink Mariupolį, pridūrė estų ministras.
Apkaltino apšaudžius karinių jūrų pajėgų laivus
Ukrainos karinės jūrų pajėgos apkaltino Rusiją sekmadienį apšaudžius ir užgrobus tris jos karinių jūrų pajėgų laivus Kerčės sąsiauryje prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų.
Kerčės sąsiauris yra siauras vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Azovo jūra. Pastaroji yra naudojama tiek Ukrainos, tiek Rusijos.
„Siekiant sulaikyti tris Ukrainos karinio laivyno laivus buvo panaudoti ginklai“, – pranešė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir patvirtino, kad ukrainiečių laivai buvo apieškoti.
Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad trys jų laivai – du mažieji šarvuotieji kateriai, „Berdiansk“ ir „Nykopol“ bei vilkikas „Jany Kapu“ – plaukė per sąsiaurį pakeliui iš Odesos į Mariupolio uostą.
Kariškiai nurodė, kad Rusijos pakrančių apsaugos laivas „Don“ pirmiausia taranavo vilkiką, vykdydamas „atvirai agresyvius veiksmus“, tuomet apšaudė vieną iš katerių.
Ukraina pranešė, kad nukentėjo šeši jos kariai. Tuo tarpu Rusijos FSB nurodė, kad per operaciją buvo sužeisti trys Ukrainos jūrininkai ir kad jiems buvo suteikta medicinos pagalba.
Pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada per skubų posėdį svarstys galimybę po šio incidento įvesti šalyje karo padėtį.
Maskva apkaltino Kijevą, kad jo laivai neteisėtai įplaukė į Rusijos vandenis ir sąmoningai provokuoja konfliktą. Maskva, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, teigia, kad Kerčės sąsiauris yra jos vandenys.
Ukraina teigia, kad informavo apie planus pasiųsti savo laivus į Mariupolį.
