„Vykdydamas prezidento įsaką, pasirašiau vyriausybės nutarimą. Rusija įveda visišką draudimą įvežti jautieną, kiaulieną, vaisius ir daržoves, paukštieną, žuvį, sūrius, pieną ir pieno produktus“, – D.Medvedevas sakė per vyriausybės posėdį, kurį transliavo televizija.
Premjeras pridūrė, kad šis embargas bus taikomas produktams „iš ES šalių, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos Karalystės“.
D.Medvedevas pažymėjo, kad embargas įsigalioja rugpjūčio 7 d. ir bus taikomas lygiai metus.
„Mūsų įvedamos atsakomosios priemonės faktiškai atlaisvins parduotuvių lentynas mūsų gamintojų prekėms, – D.Medvedevas sakė per vyriausybės posėdį. – Mūsų agrarininkams taip pat reikia daug nuveikti, o tokios unikalios galimybės, leidžiančios atverti importą pakeičiančios gamybos plėtrą, negalima praleisti“.
D.Medvedevas pridūrė, kad bus griežtai užkirstas kelias bet kokiems mėginimams spekuliatyviai pasipelnyti iš padėties, susidariusios, kai Rusija uždraudė įvežti įvairius produktus iš Vakarų šalių. „Norėčiau visus perspėti: mėginimai spekuliatyviai pasipelnyti iš šios padėties bus griežtai užkertami“, – pareiškė vyriausybės vadovas.
Labiausiai paveiks pieno ir mėsos gamintojus
Dalia Grybauskaitė apie Rusijos sprendimą riboti žemės ūkio ir maisto produktų importą sakė, kad Lietuvos ekonomikai žala bus nedidelė. „Įtaka mūsų ekonomikai bus nedidelė, praktiškai nematau jokių bankroto galimybių, tai bus daliniai pelno praradimai vienam ar kitam verslui. Labiausiai tai pajus vežėjai, visi kiti tikrai susitvarkys, ir esame pasirengę ieškoti galimybių padėti verslui. Taigi manau, kad reikia laikytis labai ramiai ir žinoti, kad artimiausiais metais tikėtis, kad mūsų kaimynas bus labiau logiškas, labiau besilaikantis tarptautinių taisyklių, neturėtume, ir su tokia žinia reikia išmokti gyventi“, – ketvirtadienį Lietuvos radijui sakė prezidentė.
Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius sako, kad Rusijos prezidentui nurodžius stabdyti ar riboti žemės ūkio produkcijos importą iš sankcijas Rusijai taikančių šalių, Lietuvos vežėjai bus priversti perorientuoti krovinių srautus.
Įtaka mūsų ekonomikai bus nedidelė, praktiškai nematau jokių bankroto galimybių
„8 tūkst. eurų per mėnesį – tai yra ta suma, kurią prarastų tuos uždraustus produktus gabenančios įmonės vienas vilkikas. Jeigu įmonė turi šimtą vilkikų, tai suma didėja šimteriopai. Be abejo, turės įmonės perorientuoti savo transporto srautus, be abejo, turės peržvelgti, kur galėtų nukreipti savo sunkvežimius, bet tai nebus taip paprasta“, – LRT televizijos laidai „Panorama“ sakė G.Vincevičius.
Kaip pranešė „Panorama“, iš viso krovinių kiekio, keliaujančio į Rusiją, maisto produktai sudaro kone trečdalį.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad draudimas importuoti produkciją į Rusiją labiausiai paveiks pieno ir mėsos gamintojus. „Tiek mėsos, tiek pieno pagrindinė eksporto šalis buvo Rusija. Aišku, kiaulienos ir jos gaminių eksportas buvo sustabdytas anksčiau, bet visa kita mėsos gamybos sritis yra. Taip pat ir, aišku, pieno gaminių – čia turbūt skaudžiausiai kirstų“, – BNS trečiadienį sakė V.Baltraitienė.
G.Nausėda: labiausiai nukentės Baltijos šalys
Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus iš Europos Sąjungos šalims ir JAV, labiausiai nukentės Baltijos šalys, mano SEB banko analitikas.
„Šiuo atveju Rusija demonstruoja, kad jai visos priemonės yra geros ir ieško skaudžiausių vietų Europos Sąjungai. Drįstu teigti, kad santykinai Baltijos valstybės, ko gero, čia nukentės šiek tiek labiau nei Europos Sąjunga“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, labiausiai nukentės Baltijos valstybės, nes jų eksporto dalis į Rusiją yra didesnė nei, pavyzdžiui, kitų ES šalių.
„Eksporto į Rusiją lyginamasis svoris – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – eksporto struktūroje yra šiek tiek didesnis ir, kas svarbu pabrėžti, maisto produktų lyginamasis svoris yra nemažas. Jeigu mes kalbame apie bendrą maisto produktų eksportą, tai jis į Rusiją sudaro bemaž 5 mlrd. litų, tačiau lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas sudaro šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. litų. Taip, tai įspūdinga suma, tačiau tai nereiškia, kad tą sumą reiks nurašyti iš įmonių veiklos ataskaitų. Be abejo, įmonės stengsis reaguoti į šiuos sprendimus ir ieškos, kaip įsisavinti alternatyvias rinkas“, – aiškino ekonomistas.
Rusija akivaizdžiai demonstruoja, kad pasaulinė ekonominė tvarka jai nebėra kažkokia vertybė ir to, ko jie anksčiau nuosekliai siekė – Pasaulio prekybos organizacija – nebėra kažkokia svajonių viršūnė
Anot G.Nausėdos, Rusija rodo, kad jai negalioja Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės ir kad nuo šiol ji aktyviau bendradarbiaus su kitomis, sankcijų netaikančiomis valstybėmis.
„Rusija akivaizdžiai demonstruoja, kad pasaulinė ekonominė tvarka jai nebėra kažkokia vertybė ir to, ko jie anksčiau nuosekliai siekė – Pasaulio prekybos organizacija – nebėra kažkokia svajonių viršūnė ir dabar jie demonstruoja kur kas aktyviau dirbsiantys su valstybėmis, kurios nepasirašė po sankcijomis Rusijai, ir tai yra nemažai Lotynų Amerikos šalių, iš dalies Japonija, Pietų Korėja“, – sakė banko atstovas.
„Pasaulio prekybos organizacijos principai pažeisti, mano požiūriu, kadangi nėra nurodyta jokių ekonominių, techninių, epideminių, loginių, veterinarinių pažeidimų, dėl kurių šitas eksportas bus sustabdytas. Yra tik politinis sprendimas apriboti visoms šalims, kurios dalyvavo sankcijų rengime“, – pridūrė G.Nausėda.
