Remiantis šiomis Rusijos baudžiamojo kodekso pataisomis, už dezertyravimą iš karinio dalinio mobilizacijos ar karo padėties metu bus baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal iki šiol galiojusį įstatymą maksimali kalėjimo bausmė siekė 5 metus.
Savanoriškai pasidavusiems priešui kariams taip pat gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už plėšikavimą nuteistiems asmenims gali būti skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kita pataisa numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų tiems, kurie atsisako eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą.
Naujasis teisės aktas buvo skubiai priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje atsisakė kovoti ir bandė pasitraukti iš tarnybos.
Kai pataisas patvirtino Valstybės Dūma – Rusijos parlamento žemieji rūmai, – V.Putinas dar nebuvo paskelbęs vadinamosios dalinės mobilizacijos.
Rusijos prezidentas šeštadienį pasirašė ir atskirą įstatymą, kuriuo užsieniečiams, stojantiems į Rusijos kariuomenę, sudaromos palankesnės sąlygos gauti Rusijos pilietybę.
