Rusija surengė kratas žmogaus teisių grupės „Memorial“ aktyvistų namuose ir biuruose

Kratų banga, kurios metu policija apklausė „Memorial“ aktyvistus, yra pastaraisiais metais Kremliaus vykdomų represijų ir plataus masto agresijos prieš opoziciją dalis. Jos suintensyvėjo po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Grupė teigia, kad reidai ir apklausos yra susijusios su baudžiamąja byla, kurią šio mėnesio pradžioje Rusijos tyrimų komitetas inicijavo prieš aktyvistus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kaltinimų nacizmo reabilitavimu, už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

„Memorial“ tvarko politinių represijų aukų duomenų bazę, kur yra trys asmenys, sovietmečiu nuteisti už kolaboravimą su nacistine Vokietija. Pasak grupės, Rusijos valdžios institucijos šiuos sąraše esančius vardus ir pavardes naudoja byloje prieš „Memorial“.

„Memorial“ atstovas Olegas Orlovas, kurio bute buvo atlikta krata, žurnalistams antradienį išsakytuose komentaruose šiuos kaltinimus pavadino idiotiškais, o tuomet jį į policijos nuovadą išsivedė neperšaunamą liemenę vilkintis ir veidą kauke užsidengęs policijos pareigūnas.

Netrukus po to „Memorial“ pranešė, kad valdžia pradėjo atskirą baudžiamąją bylą prieš O.Orlovą dėl kaltinimų diskreditavus Rusijos kariuomenę. Pagal naują įstatymą, kuris buvo priimtas po to, kai Rusija 2022-ųjų vasario 24-ąją pasiuntė karius į Ukrainą, tai yra baudžiamasis nusikaltimas, nuolat taikomas prieš Kremliaus kritikus. Jei O.Orlovas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki trejų metų kalėjimo.

„Memorial“, viena iš seniausių ir žymiausių Rusijos žmogaus teisių grupių, kartu su šiuo metu įkalintu Baltarusijos teisių gynimo grupės „Viasna“ įkūrėju Alesiu Beliackiu ir Ukrainos organizacija „Pilietinių laisvių centras“ 2022 metais buvo paskelbti Nobelio taikos premijos laureatais.

1989 metais įkurta „Memorial“ jau ne vieną dešimtmetį stengiasi atskleisti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus ir išsaugoti jų aukų atminimą. Organizacija taip pat dokumentuoja žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.

Ši grupė buvo pripažinta „užsienio agentu“, o tai reiškia, kad vyriausybė ją atidžiai stebi. Ši etiketė turi neigiamą atspalvį, be to, bėgant metams organizacijai buvo liepta sumokėti didžiules baudas už tariamus „užsienio agento“ įstatymo pažeidimus. Rusijos Aukščiausiasis Teismas 2021-ųjų gruodį nurodė organizaciją uždaryti – šis žingsnis sukėlė pasipiktinimą tiek Rusijoje, tiek užsienyje.

Antradienio reidai buvo surengti po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino policiją „griežtai malšinti bet kokius priešininkų ir jų agentų bandymus šalies teritorijoje kiršinti visuomenę“.

Prieš „Memorial“ nukreipti veiksmai sukėlė Rusijos opozicijos atstovų pasipiktinimą. Užsienyje gyvenantis Kremliaus kritikas ir buvęs įstatymų leidėjas Dmitrijus Gudkovas šią situaciją pavadino „bauginimo aktu“.

„Jūs jiems duodate Nobelio taikos premiją, o mes jiems iškeliame baudžiamąją bylą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D.Gudkovas.

„Siaubas. Tas pats teroras, kurio aukų atminimą saugo „Memorial“, – pridūrė jis.