Anot jo, Rusijai nepavyko perimti politinės Ukrainos kontrolės, okupuoti šalies bent iki Dniepro upės ir apskritai, E.Papečkio teigimu, Rusijos teritoriniai pasiekimai nėra tokie dideli, kokių būtų galima tikėtis.
Be to, Rusijos pajėgos neįveikė ukrainiečių kariuomenės mūšio laukuose, neįbaugino visuomenės raketų ir bepiločių orlaivių atakomis. Rusija nesugebėjo apginti net pati savo sienų ir „tapo pirmuoju agresoriumi, kuris užpuolęs mažesnį priešininką, pats prarado dalį teritorijos“.
Maskva taip pat nesugebėjo pasigaminti reikiamo kiekio raketų ir artilerijos šaudmenų, todėl gelbėjasi Irano ir Šiaurės Korėjos technologijomis. Galiausiai, jai nepavyko atgrasyti Vakarų nuo pagalbos Ukrainai tiekimo. Be to, karas tik paskatino NATO plėtrą, įtraukdamas į bloką tradiciškai neutralius skandinavus.
Pasak E.Papečkio, antradienį įvykdytas smūgis ATACMS raketomis parodo ir tai, kad Maskva tam nebuvo pasiruošusi.
Jis priminė, kad Vladimiras Putinas rugsėjo 12 d. nubraižė naują „raudoną liniją“, teigdamas, kad jeigu bus leista panaudoti vakarietiškas raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tai reikš, kad NATO vykdo karo veiksmus prieš Rusiją.
„Šiandien Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad ukrainiečiai amerikietiškomis raketomis ATACMS atakavo taikinius Rusijoje, Briansko srityje, ir Vladimiras Putinas liko sėdėti su savo raudonos linijos skutais rankose“, – ironizavo karybos ekspertas.
Ką dar gali Rusija? Uždrausti eksportuoti į Europą rusiškus automobilius? Nepavyks, nes jų neeksportuoja. Apriboti kai kurių retų medžiagų eksportą galima, bet Rusija to vengia iš paskutiniųjų. Neabejoju, kad Kremliuje senas rusiškas klausimas „ką daryti“ nuolat kybo ore.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad „specialioji karinė operacija“ užtruko ilgiau, nei tikėtasi, nes ji buvo pradėta prieš Ukrainą, o dabar peraugo į priešpriešą su NATO. Pažadėjo, kad ji dar „šiek tiek“ užtruks, bet visi tikslai bus pasiekti.
„Atkreipsiu dėmesį, kad Vladimiras Putinas rugsėjo 12 d. tokią padėtį (vakarietiškų raketų panaudojimą prieš taikinius Rusijoje) jau įvardijo kaip karą, o Dmitrijus Peskovas šiandien jau kalba tik apie „priešpriešą su NATO“, nors raketos, pasak rusų, jau driokstelėjo Rusijos teritorijoje.
„Raudonos linijos“ peržengiamos viena po kitos, ir Kremlius kiekvieną kartą atsitraukia. Viena iš priežasčių, kad Vakarai tą daro po truputį, neleisdami įsiplieksti nekontroliuojamam konfliktui, palikdama laiko priešininkui „apsiprasti“ su nauja nepatogia pozicija“, – paaiškino E.Papečkys.
Jo vertinimu, Kremlius nelabai ir turi, kaip atsakyti į tokius veiksmus. Ekspertas pažymėjo, kad jis lygiai taip pat neturėjo atsako, kai buvo atakuoti taikiniai Kryme ar užimta dalis Rusijos teritorijos Kursko srityje.
„Niekšingi, bet smulkūs padegimai ir sabotažo atvejai Europoje pasitelkiant nusikaltėlius nesukėlė nei panikos, nei kokios nors žymesnės žalos. Aišku, jų dar bus, kol galų gale Rusija bus pričiupta už rankos (ir tada jau Vakarams reikės braižyti „raudonas linijas“).
Ką dar gali Rusija? Uždrausti eksportuoti į Europą rusiškus automobilius? Nepavyks, nes jų neeksportuoja. Apriboti kai kurių retų medžiagų eksportą galima, bet Rusija to vengia iš paskutiniųjų. Neabejoju, kad Kremliuje senas rusiškas klausimas „ką daryti“ nuolat kybo ore“, – įvertino jis.
E.Papečkio vertinimu, Kremliui liko tik viena išeitis – vėl pagrasinti branduoliniu ginklu. Ir net ne tiesiogiai, o paskelbiant V.Putino „branduolinį“ įsaką – Rusijos federacijos valstybinės politikos pagrindus branduolinio atgrasymo srityje.
„Ką šie „Pagrindai“ leidžia daryti Rusijai, ko ji anksčiau pati sau neleido? Nieko. Nes jie skirti kelti nerimui ir bauginimui, tikintis kad vakarietiška žiniasklaida išplatins pati, su ryškiomis ir grėsmingomis antraštėmis“, – reziumavo ekspertas.