Nuo karo Sirijoje pradžios jau žuvo 220 000 sirų, o 11 milijonų žmonių buvo priversti palikti savo namus. Kol kas visi bandymai atrasti sprendimą JT Saugumo Taryboje atsimuša į Rusijos norus išlaikyti sau palankų Sirijos diktatorių valdžioje.
Rusija taip pat naudojo veto teisę, stabdydama veiksmus Ukrainoje, kur ji kaltinama sukėlusi karinius veiksmus bei remianti Rytų Ukrainos separatistus ne tik ginklais ir amunicija, bet ir savo armijos kariais.
JAV atstovė Jungtinėse Tautose Samantha Power pabrėžė, kad Saugumo Tarybos veikla nusivylusios valstybės ieško kitų būdų užtikrinti, kad karo nusikaltimai ir neteisėti sprendimai būtų išaiškinti.
„Čia galioja Darvino dėsniai. Jei kažkuri dalis parodo, kad nesugeba veikti, žmonės linksta kitur“, – apie stabdomą Saugumo Tarybos veikimą kalbėjo ji.
„Jei tai jau nutiko su Sirija ir Ukraina, tai gali nutikti ir kitais atvejais ... Tokie veiksmai sunaikintų pasitikėjimą Saugumo Taryba kaip sąžiningu sprendėju ir galiausiai diskredituotų jos veiklą visiškai“, – pabrėžė S.Power.
Jai antrino ir Didžiosios Britanijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Matthew Rycroftas. „Sirijos klausimas yra dėmė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sąžinėje. Tai viena didžiausių praėjusių metų nesėkmių ir tikrai turi įtakos tam, kaip į Tarybos ir visų Jungtinių Tautų veiklą žiūri žmonės“, – aiškino M.Rycroftas.
Tuo metu Rusijos atstovas Vitalijus Čurkinas akiplėšiškai vetuoja visus nutarimus ir tikina, kad tokiu būdu stabdo įtakingų valstybių bandymus nuversti teisėtą Sirijos valdžią.
Tuo metu Rusijos atstovas Vitalijus Čurkinas akiplėšiškai vetuoja visus nutarimus ir tikina, kad tokiu būdu stabdo įtakingų valstybių bandymus nuversti teisėtą Sirijos valdžią.
„Kai kurios šalys bando pasinaudoti Saugumo Taryba tam, kad pakeistų režimą Sirijoje ir mes joms bandome paaiškinti, kad tai nėra Tarybos užduotis. Tai nėra Tarybos problema, tai yra esminių požiūrių skirtumų problema“, – veto teisės panaudojimą gynė V.Čurkinas.
Prancūzija siūlo penkioms didžiosioms Tarybos valstybėms (JAV, Rusijai, Kinijai, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai) suspenduoti veto teisę, kai klausimas liečia karo nusikaltimus, masines žudynes ar gendocidą. Tam prieštarauja tik vienas asmuo – Rusijos ambasadorius V.Čurkinas.
„Aš puikiai galiu įsivaizduoti situaciją, kai žmonės, matydami tam tikras problemas, ims teigti, kad tai yra masinės žudynės, pasinaudos veto teisės nebuvimu ir priims skubotus sprendimus“, – dėstė Rusijos atstovas, blokuojantis rezoliucijas dėl Sirijos, Ukrainos, Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimo tyrimo.
Tiesa, Saugumo Tarybos veikla nepatinka ir šalims, kurios jaučiasi turinčios teisę tapti nuolatinėmis Tarybos narėmis, tačiau dėl istorinių priežasčių vis dar nėra pakviestos. Apie nuolatinę narystę sprendžiant pasaulinius saugumo klausimus kalba ir Vokietija, ir Indija bei Japonija, taip pat Brazilija bei Pietų Afrikos Respublika.
O kol kas Saugumo Tarybos veikla vis labiau nuvilia tuos, kurie tikisi šios institucijos veiklumo bei sprendimų. Kitos valstybės vis dar tikisi Rusijos supratingumo, tačiau kantrybė senka.
