„Šis klausimas praktiškai „pribrendęs“ , bet kalbama ne apie šaunamųjų ginklų, o apie rimtos sistemos tiekimą, todėl esama niuansų. Labai tikiuosi, kad greitai pasieksime teigiamą rezultatą“, – interviu laikraščiui „Kommersant“ sakė D.Šugajevas.
„Mūsų „draugai už vandenyno“, žinoma, labai nepatenkinti, bet Turkija – nepriklausoma valstybė ir pati gali priimti sprendimus, pirkti arba nepirkti, jungtis ar nesijungti“, – sakė FKTBT vadovas.
Ketvirtadienį D.Šugajevas sakė, kad planai tiekti Turkijai raketų kompleksus S-400 atitinka geopolitinius Rusijos interesus.
„Derybos dėl priešlėktuvinės gynybos tolimojo nuotolio sistemų tiekimo Turkijai tikrai vyksta. Pažymėti tam tikri apibrėžiamieji mūsų tolesnio bendradarbiavimo taškai. Visi priimami sprendimai šioje srityje visiškai atitinka geopolitinius ir strateginius Rusijos Federacijos interesus“, – nurodė jis forume „Armija 2017“.
S-400 laikomas pažangiausiu Rusijos gamybos zenitinių raketų kompleksu, galinčiu labai tiksliai smogti lėktuvams ir sparnuotosioms raketoms iki 400 km spinduliu, o balistiniams taikiniams – iki 60 km spinduliu.
Taip jis atsakė į klausimą, kokios stadijos yra kontraktas su Turkija dėl S-400 pardavimo.
Iš principo susitarimai dėl S-400 pardavimo Turkijai jau yra, bet kontraktas kol kas nesudarytas, rugpjūčio 23 dieną sakė valstybinės karinio eksporto ir importo kompanijos „Rosoboroneksport“ vadovas Aleksandras Michejevas. „Dar neįsigaliojo“, – pridūrė jis.
S-400 laikomas pažangiausiu Rusijos gamybos zenitinių raketų kompleksu, galinčiu labai tiksliai smogti lėktuvams ir sparnuotosioms raketoms iki 400 km spinduliu, o balistiniams taikiniams – iki 60 km spinduliu.
Rusija 2015 metais dislokavo šią sistemą Sirijoje, kai Ankaros aviacija pasienyje su pietine kaimyne numušė vieną Maskvos pajėgų karo lėktuvą. Po to incidento Ankaros ir Maskvos santykiai kurį laiką buvo smarkiai pašliję, bet vėliau vėl pagerėjo.
