Anglyje – per daug sieros
Naujausiu taikiniu tapo žinomas Ukrainos verslininkas Rinatas Achmetovas. Rusų valdininkai, susirūpinę tautiečių sveikata, užsimojo uždrausti jam priklausančiose šachtose iškasamos akmens anglies importą. Antradienį vyriausybinė komisija, kuruojanti kuro ir energetikos klausimus, ketina svarstyti anglies, turinčios daugiau nei 1 proc. sieros, importo tikslingumą, pranešė „Vedomosti“. Neįvardytas Energetikos ministerijos atstovas šiuos ketinimus motyvavo neigiamu poveikiu greta elektrinių gyvenančių žmonių sveikatai.
Didžiausios anglies importuotojos Rusijoje – teritorinės energijos gamybos įmonės. Dauguma jų, įsikūrusių už Uralo, anglį gabenasi iš vienos Kazachstano kasyklos. Šioje anglyje sieros randama tik 0,4–0,7 proc. Tuo tarpu centrinėje Rusijos dalyje veikiančioms kompanijos „Gazprom energoholding“ elektrinėms tiekiama Ukrainos bendrovės DTEK, kuri priklauso R.Achmetovui, išgaunama anglis. Joje siera sudaro „apie 1 proc.“ Iš viso „Gazprom energoholding“ anglies iš Ukrainos importuoja apie 300 tūkst. tonų.
D.Medvedevas: „Draugausime, prekiausime, bet tai bus tokia pati prekyba, kokią vykdome su kitais savo partneriais, – be jokių privilegijų, priešingai, galbūt net su apribojimais.“
Pernai DTEK išgavo dviem trečdaliais daugiau anglies nei ankstesniais metais – 39,7 mln. tonų. Šiai kompanijai priklauso 31 šachta ir 13 anglies sodrinimo fabrikų.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pirmadienį įspėjo, kad pasirašiusi Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį Ukraina neteks prekybos privilegijų, priešingai, galimi apribojimai.
„Tokiu atveju ypatingas režimas, sakykime, partnerystė, galiojusi Ukrainai iki šiol, baigsis. Taip, draugausime, prekiausime, bet tai bus tokia pati prekyba, kokią vykdome su kitais savo partneriais, – be jokių privilegijų, priešingai, galbūt net su apribojimais“, – jo žodžius citavo lb.ua su nuoroda į „RIA Novosti“.
„Tegul parduoda savo produkciją Europoje, tegul pabando parduoti“, – pridėjo D.Medvedevas.
Netiko nei ukrainietiški saldainiai, nei moldaviškas vynas
Tai – jau ne pirmas atvejis pastaraisiais mėnesiais, kai Rusija susirūpino iš Ukrainos importuojamų prekių poveikiu gyventojų sveikatai. Liepą jos valstybinė sanitarijos tarnyba uždraudė į šalies teritoriją įvežti konditerijos fabriko „Rošen“, priklausančio parlamentarui Petrui Porošenkai.
Mat tyrimai parodė, esą fabriko gaminamų saldainių sudėtis neatitinka nurodytosios ant pakuočių. Be kita ko, pieniškame šokolade buvo aptikta benzopireno, kuris laikomas vėžį sukeliančia medžiaga, tuomet rašė nbnews.com.ua.
Prieš porą savaičių Rusija uždraudė importuoti Moldovos vynus ir spiritinius gėrimus, tvirtindama, kad juose esama priemaišų. Taip ji nubaudė buvusią sovietinę šalį už jos ryšių su ES stiprinimą.
Rusijos visuomenės sveikatos vyriausiasis gydytojas Genadijus Oniščenka pažymėjo: „Mes neketiname būti Moldovos aukle ekonomikos srityje. Mes nenoriai imamės šių veiksmų, tačiau tai vienintelė išeitis.“
Rusija iki šiol buvo pagrindinė Moldovos alkoholio eksporto šalis. Eksportuodama vynus ir spiritinius gėrimus į Rusiją, pernai Moldova uždirbo beveik 102 milijonus eurų.
Kaimyninė Ukraina pasipiktino, kad Rusija tokiu būdu daro spaudimą buvusioms sovietinio bloko šalims.
 |
| Prezidentė Dalia Grybauskaitė |
Dalia Grybauskaitė: spaudimą patiria ir Lietuva
Panašiai kalbėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Lietuva patiria spaudimą dėl aktyvios Rytų partnerystės programos, kuria skatinami glaudesni posovietinių šalių santykiai su ES. Esą „ne visiems patinka“ posovietinių šalių judėjimas Europos link.
Prieš daugiau nei savaitę Rusija ėmė taikyti sugriežtintą patikrą kroviniams iš Lietuvos, dėl to prekybininkai ir vežėjai patiria milijoninius nuostolius.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos veiksmai yra politiškai motyvuoti.
Maskvos spaudimas, manoma, gali būti susijęs su lapkritį Vilniuje vyksiančiu Rytų partnerystės viršūnių susitikimu. Jame tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį tarp ES ir Ukrainos bei parafuoti atitinkamus susitarimus su Gruzija ir Moldova.
Europos Parlamentas (EP) neseniai pasmerkė Rusijos spaudimą Rytų partnerėms, kurios rodo pastangas suartėti su ES. Keli europarlamentarai pastebėjo, kad Rusija siekia išlaikyti savo įtakos zoną šantažuodama Ukrainą, Moldovą ir Gruziją.
S.Kelly: „Rusija vienu metu Rytų partnerėms spiria į koją ir spaudžia ranką. Laikas jai parodyti raudoną kortelę.“
Ruošiantis aukščiausio lygio vadovų susitikimui Vilniuje, kuriame ES tikisi parašais sutvirtinti glaudesnius santykius su Ukraina, Moldova ir Gruzija, šios šalys patiria Rusijos spaudimą, pirmiausia – ekonominį.
„Turime kartu atremti Kremliaus spaudimą ir provokacijas. Nereikia išsigąsti ir jų gąsdinimų. Reikia remti ir ginti savo Rytų partneres ir atverti rinką Moldovos vynui“, – pažymėjo Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijos narė Kristina Ojuland.
„Rusija vienu metu Rytų partnerėms spiria į koją ir spaudžia ranką. Laikas Rusijai parodyti raudoną kortelę“, – ragino Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys Seanas Kelly.
Kai kurie europarlamentarai Rusijos veiksmus pavadino Šaltojo karo mąstysena, o importo draudimą vertina kaip Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių pažeidimą.
