Rusija turi planą: svarstymas dėl okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimo – jau kitą savaitę?

Rusijos žemieji parlamento rūmai Dūma rugsėjo 29 d. gali svarstyti įstatymų projektus dėl Rusijos okupuotų Ukrainos dalių prijungimo prie Rusijos, šeštadienį pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi neįvardytu šaltiniu. Agentūros paskelbtą informaciją cituoja britų žiniasklaida.
Karas Ukrainoje. Zaporižia
Karas Ukrainoje. Zaporižia / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

TASS citavo neįvardytą šaltinį Dūmoje, kuris sakė, kad parlamentas gali svarstyti įstatymo projektą dėl Rusijos okupuotų Ukrainos dalių inkorporavimo jau ateinantį ketvirtadienį, praėjus dviem dienoms po vadinamųjų referendumų keturiose srityse pabaigos.

Tuo metu agentūra „Interfax“ citavo šaltinį, teigusį, kad aukštieji rūmai gali svarstyti įstatymo projektą tą pačią dieną, o Kremliui artima „RIA Novosti“, taip pat cituodama neįvardytą šaltinį, teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ruoštis penktadienį oficialiai kreiptis į neeilinę bendrą abiejų rūmų sesiją.

„Te Guardian“ rašo, kad vienas Luhansko srities pareigūnas paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas po dviejų balsavimo dienų buvo 45,9 proc., o Zaporižioje – 35,5 proc.

Vakarai kritikuoja

JAV prezidentas Joe Bidenas referendumus pavadino „fiktyviais“. Tai, anot jo, „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę“.

Į pseudoreferendumus reagavo net Pekinas, nuo karo pradžios buvęs artimiausiu Maskvos sąjungininku.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba penktadienį susitikęs Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė, kad „turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas“.

Pseudoreferendumai vyksta Rusijos kontroliuojamose rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, taip pat pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose.

Balsavimas vyksta netradiciškai: pirmiausia pareigūnai keturias dienas eis nuo durų prie durų ir rinks balsus, o paskutinę „referendumo“ dieną, antradienį, bus atidaryti balsavimo punktai, kuriuose gyventojai galės atiduoti savo balsą.

Rezultatai, kaip pranešama, bus paskelbti jau vėlai antradienį arba trečiadienį.

„Galiausiai viskas juda link Sovietų Sąjungos atkūrimo. Referendumas yra dar vienas žingsnis link šio tikslo“, – agentūrai AFP pareiškė 59 metų karininkas, pasivadinęs Leonidu.

Keturių okupuotų sričių prijungimas prie Rusijos po pseudoreferendumų, kurių baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių, žymės naują karo eskalaciją.

„Negalime leisti ir neleisime, kad prezidentas Putinas liktų nenubaustas“, – ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir griežtai pasmerkė „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Mūsų akyse griaunama tarptautinė tvarka, kurią palaikyti esame čia susirinkę... [Ukrainos suvereniteto gynimas] reiškia tarptautinės tvarkos gynimą, kai jokia valstybė negali jėga perbraižyti kitos valstybės sienų“, – kalbėjo jis.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.

Šią savaitę Niujorke susirinkę Vakarų lyderiai vienbalsiai pasmerkė pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose ir V.Putino paskelbtą rezervistų mobilizaciją. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją, tą balsavimą pavadino „parodija“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsikirto į Vakarų kaltinimus pareikšdamas, kad Ukraina skatina „rusofobiją“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis