„Jūs matėte, „Gazprom“ ir „Naftogaz Ukraine“ pasirašė pataisą, kuri suteikia galimybę „Gazpromui“, ką jis ir ketina daryti, pardavinėti Ukrainai dujas po 268,5 JAV dolerio už 1000 kubinių metrų. Jūs žinote, dabar ši kaina yra 400 dolerių“, – pasakė V.Putinas po derybų Kremliuje su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.
Prezidentams dalyvaujant, „Gazprom“ ir „Naftogaz Ukraine“ pasirašė papildymą prie 2009 metų sausio 19 dienos „Kontrakto dėl gamtinių dujų pirkimo bei pardavimo, tiekimo, apimčių ir tranzito sąlygų 2009-2019 metams“.
Vietoj 268,5 JAV dolerio už 1000 kubinių metrų ukrainiečiai mokės 400 dolerių
„Bet kuriuo atveju, mūsų nuomone, tai laikinas sprendimas. Turėdami omenyje tai, kad ilgalaikius susitarimus reikia pasiekti ir (jie) bus pasiekti. Tai taikoma ir dujų tiekimui Ukrainai, tai taikoma ir nenutrūkstamo tranzito vartotojams Europoje užtikrinimui“, – sakė Rusijos prezidentas.
„Rusija pasirengusi ir toliau patenkinti mūsų partnerių norus, tačiau mes turime parengti tikrai efektyvią ir ilgalaikę sąveikos schemą. Pereiti nuo pastovių diskusijų apie kainą prie pragmatiškos kooperacijos – ir dujų tiekimo Ukrainai, ir patikimo tranzito plotmėje“, – pareiškė V.Putinas.
Ta proga Rusijos prezidentas dar priminė, kad 2010 metais priimtu sprendimu Ukraina jau naudojasi nuolaida rusiškų dujų kainai ir tai leido jai sutaupytu 10 mlrd. dolerių.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, savo ruožtu, pareiškė, kad „kainodara – mūsų bendro darbo vaisius“.
„Mes turime galvoti, kaip sukurti darbą, kuris kurtų motyvaciją abiem pusėms. Turiu omenyje, (kad reikia) sukurti Ukrainos dujų transportavimo sistemos veikimo skaidrumą. Ir naftos bei dujų sferoje organizuoti bendradarbiavimą. Mūsų perspektyvos didžiulės, (laukia) bendri projektai, kuriuos galima realizuoti“, – pažymėjo jis.
„Naftogaz Ukraine“ valdybos vadovas Jevhenas Bakulinas sakė žurnalistams, kad minėti susitarimai sudaryti be konkrečių terminų: „Tiesa, jie tam tikram laikui. (Tačiau) apibrėžtas laikas nenustatytas“.
„Kainos galios tol, kol vystysis įvykiai. Galimi ateityje kai kurie poslinkiai į teigiamą pusę šiuo klausimu, toliau bendradarbiaujant. Turima omenyje tai, kokios bus ekonominės bendradarbiavimo ateityje perspektyvos“.
Papildyta 19.32 val. Rusija ketina įsigyti būsimų Ukrainos euroobligacijų už 15 mlrd. JAV dolerių
V.Putinas antradienį pranešė, kad ketina už 15 mlrd. JAV dolerių iš Nacionalinio gerbūvio fondo įsigyti Ukrainos vyriausybės vertybinių popierių ir gerokai sumažinti Kijevui Rusijos dujų importo kainas, siekdamas palaikyti su sunkumais susiduriantį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, kurio sprendimas nepasirašyti svarbios sutarties su Europos Sąjunga sukėlė milžiniškus protestus šalyje.
Rusijos pagalba gali padėti Kijevui atitolinti artėjančią finansų krizę ir galimą nemokumą, nuo praėjusių metų pirmojo pusmečio dėl recesijos nepaliaujamai smunkant šalies ekonomikai.
Rusija taip pat sutiko panaikinti prekybos barjerus, kuriuos sukūrė metų pradžioje, kai atrodė, kad Kijevas ruošiasi pasirašyti istorinę asociacijos sutartį su Briuseliu, kuri būtų pirmą kartą jį išplėšusi iš Maskvos orbitos.
Rusijos pagalba gali padėti Kijevui atitolinti artėjančią finansų krizę ir galimą nemokumą, nuo praėjusių metų pirmojo pusmečio dėl recesijos nepaliaujamai smunkant šalies ekonomikai.
V.Putinas pranešė, kad Rusija investuos į Ukrainos vyriausybės vertybinius popierius dalį savo Nacionalinio gerbūvio fondo rezervų – 15 mlrd. JAV dolerių.
„Atsižvelgiant į Ukrainos ekonominius sunkumus, kurie didele dalimi yra susiję su pasauline finansų ir ekonomikos krize, siekiant paremti Ukrainos vyriausybės biudžetą, Rusija priėmė sprendimą investuoti dalį savo rezervų iš Nacionalinio gerbūvio fondo – 15 mlrd. JAV dolerių – į Ukrainos vyriausybės vertybinius popierius“, – pareiškė V.Putinas.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad Maskva investuos 15 mlrd. JAV dolerių į Ukrainos euroobligacijas, kurias Kijevas planuoja išleisti vėliau.
Rusija ir Ukraina pasirašė veiksmų planą prekybos santykiams sureguliuotiRusija ir Ukraina antradienį pasirašė veiksmų planą, kaip sureguliuoti dvišalės prekybos santykius 2013-2014 metais.
Šis dokumentas pasirašytas po Ukrainos ir Rusijos prezidentų Viktoro Janukovyčiaus ir Vladimiro Putino derybų, siekiant pašalinti prekybos kliūtis tarp abiejų kaimynių ir skatinti ekonominius ryšius.
Atitinkamą dokumentą antradienį pasirašė Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas ir jo kolega iš Ukrainos Ihoris Prasulovas, pasibaigus šeštajam abiejų valstybių komisijos posėdžiui Maskvoje.
Rusijos ir Ukrainos pramonės ministrai pasirašė susitarimą dėl valstybinės paramos serijinės lėktuvų AN-124 su varikliais D-18T gamybos atnaujinimui.
Taip pat pasirašytas protokolas tarp Rusijos vyriausybės ir Ukrainos ministrų kabineto dėl kooperacinės gamybos prekių teikimo 2014 metais.
Pasirašytas dar vienas abiejų valstybių susitarimas dėl bendrų veiksmų rengiantis Kerčės sąsiaurį kirsiančio transporto objekto statybai.
Ukrainos vadovas prašo pinigų iš Rusijos, Kijeve tęsiantis masiniams protestams
Didelį spaudimą patiriantis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius antradienį per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu paprašė suteikti milijardų JAV dolerių paskolą, kuri gali sušvelninti bręstančią ekonomikos krizę, tačiau taip pat pakurstyti didžiulio masto eurointegracijos šalininkų protestus Kijevo gatvėse.
46 mln. gyventojų turinti valstybė tapo įnirtingo diplomatinio virvės tempimo varžybų centru po to, kai V.Janukovyčius praeitą mėnesį netikėtai paskelbė nepasirašysiantis svarbios asociacijos sutarties su ES ir sieksiantis glaudesnių ryšių su tradiciniais Kijevo partneriais Kremliuje.
Prasidėjus deryboms Kremliuje, V.Putinas sakė V.Janukovyčiui, kad laiko Ukrainą viena iš Rusijos „strateginių partnerių“, taip pat pažymėjo, kad šis susitikimas buvo suplanuotas dar prieš Kijeve prasidedant protestams lapkričio pabaigoje.
Prasidėjus deryboms Kremliuje, V.Putinas sakė V.Janukovyčiui, kad laiko Ukrainą viena iš Rusijos „strateginių partnerių“, taip pat pažymėjo, kad šis susitikimas buvo suplanuotas dar prieš Kijeve prasidedant protestams lapkričio pabaigoje.
V.Janukovyčius atsakė, kad abi šalys turėtų „toliau vystyti mūsų strateginę partnerystę“, pridūręs, kad ypač tikisi išspręsti ginčą dėl Rusijos tiekiamų gamtinių dujų, nuo kurių labai priklausoma Ukrainos ekonomika, kainų.
Ukrainos prezidentas tikisi abipusės naudos
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, antradienį susitikęs Maskvoje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, išreiškė viltį, kad Rusijos gamtinių dujų tiekimo klausimai bus išspręsti, vadovaujantis abipusės naudos principais.
„Manau, kad mes su jumis netrukdysime jų (Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ ir Ukrainos įmonės „Naftogaz“) susitarimams ir kad šiuos klausimus sureguliuosime, vadovaudamiesi abipusės naudos principais“, – V.Janukovyčius sakė prasidėjus deryboms Kremliuje.
„Tai mūsų planinis susitikimas, susijęs su konsultacijomis tarp vyriausybių. Labai tikiuosi, kad sugebėsima padaryti pažangą, sprendžiant mums opiausius klausimus... Ukraina yra viena iš mūsų strateginių partnerių“, – V.Putinas sakė V.Janukovyčiui, prasidėjus jų susitikimui Kremliuje.
Ukrainos prezidentas antradienį pareiškė, kad abi šalys turi vystyti savo strateginę partnerystę.
„Šiandienos susitikimas tam tikra prasme yra strateginis, – pažymėjo jis. – Privalome nesustoti ir toliau vystyti mūsų strateginę partnerystę.“
Rusija po trejų metų pertraukos atnaujina žaliavos tiekimą Ukrainos Odesos naftos perdirbimo gamyklai.
Šios derybos Kremliuje vyksta tuo metu, kai Kijeve opozicija tęsia masinius protestus dėl V.Janukovyčiaus sprendimo įšaldyti suartėjimą su Europos Sąjunga (ES) ir atnaujinti pastangas stiprinti ryšius su Rusija.
Papildyta 16.34 val. Rusija atnaujina žaliavos tiekimą Odesos naftos perdirbimo gamyklai
Rusija po trejų metų pertraukos atnaujina žaliavos tiekimą Ukrainos Odesos naftos perdirbimo gamyklai.
Rusijos naftos eksporto pirmąjį 2014 metų ketvirtį plane numatytas tiekimas vamzdynais Odesos naftos perdirbimo įmonei – 750 tūkst. tonų per pirmus tris ateinančių metų mėnesius.
Odesos naftos perdirbimo gamykla sustabdyta 2010 metų spalį, Rusijos koncernui „LUKoil“ nutraukus tiekimą dėl įkainių konflikto su Ukrainos magistralinių naftotiekių operatore.
Anot apžvalgininkų, tiekimo atnaujinimą galima vertinti kaip Maskvos paramą Kijevui, atsisakiusiam pasirašyti Europos Sąjungos asociacijos sutartį.
