JAV gynybos pareigūnai skaičiuoja, kad į stipriai militarizuotą pasienį su Ukraina Maskva nusiuntė apie 4 tūkst. papildomų karių.
Penktadienį Rusijos kariuomenė paskelbė, kad netoli sienos su Ukraina rengs karines pratybas, kuriose dalyvaus 15 tūkst. karių, bus pasitelkiamos elektroninės kovos priemonės, oro gynybos daliniai.
Konfliktų žvalgybos komanda (CIT), renkanti informaciją apie perkeliamas pajėgas, tikina, kad į Krymą vyksta Rusijos 76-osios oro desanto divizijos kariai. Pasak įvairių stebėtojų, ši divizija dalyvavo Krymo aneksijoje, karo veiksmuose Donbase 2014 metais, vykdė agresiją prieš Sakartvelą.
Pasak CIT, Ukrainos link iš Jurgos mieste Sibire vežami T-72B3 tankai
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie pajėgų perkėlimą, tikino, kad „Rusija niekam nekelia grėsmės“.
Ukrainos karinė žvalgyba apkaltino Rusiją rengiantis „plėsti karinį dalyvavimą“ separatistų kontroliuojamuose Donecko ir Luhansko regionuose.
Pastarosiomis dienomis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nustatė šimtus paliaubų pažeidimų. Naujausios paliaubos buvo sudarytos 2020-ųjų liepą.
Kijevas balandžio 6-ąją pranešė, kad Rusijos remiami separatistai nužudė du Ukrainos karius. Anksčiau kovą nužudyti keturi ukrainiečių kariai.
Vakarai patvirtino paramą Kijevui
D.Peskovas įspėjo, kad bet koks NATO pajėgų dislokavimas Ukrainoje „neabejotinai ves į tolesnę įtampą“, Rusija turės „imtis papildomų priemonių užtikrinti saugumą“.
Kylant įtampai, naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą paskambino Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui ir patvirtino Jungtinių Valstijų paramą „Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui Rusijos vykdomos agresijos Donbase ir Kryme akivaizdoje“.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pažadėjo bloko „nesvyruojamą“ paramą Kijevui ir išsakė didelį susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų judėjimo Ukrainos pašonėje.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas tviteryje paskelbė pasikalbėjęs su V.Zelenskiu ir patikinęs nesvyruojančią Londono paramą Ukrainos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui.
Vladimiras Zelenskis B.Johnsonui sakė, kad Rusijos veiksmai kelia pavojų Ukrainai, NATO narėms ir visai Europai. Jis paragino sugriežtinti sankcijas Rusijai ir pakviesti Ukrainą į NATO narystės veiksmų planą, praneša „Laisvosios Europos radijas“.
Paramą Ukrainai išreiškė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Laukia konflikto eskalacija?
Ukrainoje vasarį buvo uždarytos kelios prorusiškos žiniasklaidos priemonės, taip pat skirtos sankcijos artimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui Viktorui Medvedčiukui, carnegie.ru rašo Maksimas Samorukovas.
Analitikas pastebi, kad pastaruoju metu V.Zelenskis atsiribojo nuo Ukrainos oligarchų, taip parodydamas pasiryžimą vykdyti provakarietiškas reformas. Jis paskelbė formuojantis „Krymo platformą“, skirtą išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį į okupuotą pusiasalį, pristatė naują saugumo strategiją, kurioje buvo patvirtintas siekis įstoti į NATO, daugiausia dėmesio skiriama Rusijos agresijos atrėmimui
M.Samorukovo teigimu, Rusijai nauja karinė eskalacija su Ukraina atneštų abejotinos naudos. Nuomonės apklausos rodo, kad Rusijos visuomenė pavargo nuo užsienio politikos avantiūrizmo, ji „nepasveikins naujos karinės invazijos į Ukrainą prieš parlamento rinkimus, numatytus rugsėjį“.
Anot M.Samorukovo, separatistinių respublikų lyderiai norėtų išplėsti sienas, tačiau Maskva juos pernelyg griežtai kontroliuoja, jog jie imtų veikti savarankiškai.
Mažai tikėtina, kad Rusijos lyderystė visiškai rizikuotų prarasti „Nord Stream 2“ dujotiekį dėl negarantuoto populiarumo augimo Rusijoje ir ypač Donbase, rašo analitikas.
Tyrimų centro „Atlantic Council“ analitikas Peteris Dickinsonas taip pat atkreipia dėmesį į artėjančius Rusijos parlamento rinkimus bei smukusius V.Putino bei valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingus.
„Karinis nuotykis gretimoje Ukrainoje galėtų patogiai nukreipti dėmesį ir atgaivinti asmeninį Putino populiarumą. Nerimą kelia ir tai, kad Kremliaus kontroliuojama rusiška žiniasklaida neseniai sustiprino propagandinį puolimą prieš Ukrainą, kaltino Ukrainos pareigūnus ruošiantis puolimui“, – rašo P.Dickinsonas.
Tai, jog Rusija Ukrainos pasienyje ir Kryme lėtai telkia pajėgas, nereiškia, jog greitu metu kas nors įvyks, rašo Michailas Kofmanas, analitikas Naujojo Amerikos saugumo centre.
„Tačiau jei jie yra suplanavę puolimo operacijas, tikėtina, kad jos įvyks balandžio viduryje arba pabaigoje“, – rašo jis.
Pasak M.Kofmano, tikėtina, kad kovos Donbase eskaluosis, nerimą kelia Kryme telkiamos pajėgos. Vis dėlto analitikas nemano, kad Rusijos vykdomas puolimas yra neišvengiamas – veikiau tai yra jėgos demonstravimas.
„Dabartinio pajėgų telkimo priežastis yra pademonstruoti Kijevui ir Vašingtonui, kad Rusija yra pasiryžusi atsakyti jėga į bet kokius karinius bandymus pakeisti status quo Donbase.
Pajėgų perkėlimas su pasipuikavimu patvirtina, kad Rusija žvangina ginklais, o ne svarsto apie staigų puolimą“, – M.Samorukovas rašo carnegie.ru.
Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį okupavo 2014-aisiais. Nuo tų metų pavasario Kijevo pajėgos Rytų Ukrainoje kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Konfliktas nusinešė jau per 13 tūkst. gyvybių.
