Rusija uždaro pagrindinį dujotiekį: Europa ruošiasi blogiausiam

Anot BBC, Vokietijoje jau ribojamas karšto vandens tiekimas ir pritemdomos gatvių šviesos, o visa Europa netrukus paskelbs nepaprastąsias priemones – dabar jau bendrai, o ne atskirose šalyse. Planas bus parengtas šią savaitę.

„Padėtis yra labai rimta ir krizė gali dar labiau paaštrėti. Neatmestina, kad Rusija ir toliau mažins dujų tiekimą“, – prieš pat „Nord Stream“ uždarymą pripažino ES Komisijos narė Kadri Simson.

Dujotiekis „Nord Stream“ atiduotas naudoti

+3

Prieš trejus metus „Gazprom“ Europai tiekė iki 500 mln. kubinių metrų per dieną. Šių metų gegužę jis siekė tik 250 mln. per dieną. Liepos pradžioje šis kiekis siekė 140 mln., o mažiau galingo „Turkijos srauto“ profilaktikos metu eksportas sumažėjo iki maždaug 100 mln. kubinių metrų per dieną. Per artimiausias 10 dienų Europai žadama tiekti tik 75 mln. kubinių metrų per dieną.

„Turime pasiruošti tolesniems dujų tiekimo sutrikimams ir net visiškam Rusijos dujų tiekimo nutraukimui“, – praėjusią savaitę Europos Parlamente perspėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Neturėdamos bendro nenumatytų atvejų plano, 27 ES šalys negalės apsaugoti savo 450 mln. piliečių ir antros pagal dydį pasaulio ekonomikos nuo didelės krizės. Laikas veikti savarankiškai baigėsi. Todėl Europos Komisija iki šios savaitės pabaigos pateiks nepaprastosios padėties planą energetikos krizei įveikti, sakė U.von der Leyen.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Plano detalės dar nežinomos, tačiau jau dabar aiškios dvi pagrindinės idėjos. Pirma, solidarumas paskirstant turimas atsargas ir einamuosius tiekimus, kad krizės akivaizdoje visi būtų lygūs, turtingos šalys padėtų vargšams, o tie, kurie turi dujų, nesėdėtų sudėję rankų, jei kitiems jų pritrūktų. Antra, solidarus paklausos mažinimas: susitarti, ką taupyti ir kam pirmiausia atjungti dujas, jei jų neužtenka visiems.

V.Putinas grasina energetine „katastrofa“

Rusijos monopolininkas jau metus, nuo praėjusios vasaros, pamažu užsukinėja dujų čiaupą. Praėjusią žiemą sumažėjus tiekimui, Europoje pradėjo trūkti dujų ir rekordiškai išaugo jų kainos – iš pradžių dujų, o paskui ir visų kitų produktų kainos. Taip buvo dar prieš invaziją į Ukrainą.

Po invazijos Kremlius pasirinko dujas kaip pagrindinį ginklą energetiniame kare prieš ES, nes Europa dar negali visiškai atsisakyti rusiškų dujų pirkimo ir pastaraisiais metais sąmoningai didino jų pirkimą, tikėdamasi, kad kovojant su klimato kaita nešvarias anglis ir nepopuliarią branduolinę energetiką Vokietijoje pakeis švaresniu kuru.

Kremliaus užveržta kilpa ant ES kaklo lėmė Europos dujų rinkos žlugimą, o kainos nuo praėjusių metų pradžios pakilo aštuonis kartus.

Vienintelė reali alternatyva rusiškoms dujoms, tiekiamoms vamzdynais, yra suskystintos gamtinės dujos (SGD), gabenamos jūra tanklaiviais. Pagrindiniai tiekėjai yra JAV ir Kataras, tačiau tiekimas yra ribotas. „Bloomberg Intelligence“ apskaičiavo, kad iki 2026 m. Europa galėtų padvigubinti SGD importą ir patenkinti 40 proc. savo poreikių, tačiau to vis tiek nepakaktų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV suskystintų dujų tanklaivis Lenkijoje

„Galimybės pakeisti rusiškas dujas suskystintosiomis gamtinėmis dujomis beveik išnaudotos, – sutinka „Bruegel Research“ analitikai. – Tik sumažėjęs dujų vartojimas leis ES susidoroti su tolesniu tiekimo iš Rusijos mažėjimu“.

Jų nuomone, jei per ateinančius 10 mėnesių suvartojimas sumažės 15 proc., palyginti su 2019–2021 m. vidurkiu, Europa galėtų apsieiti be „Gazprom“.

Tokiu būdu kai kurioms šalims (daugiausia vakarų ir pietų) visai nereikėtų taupyti, o kitoms (daugiausia rytų ir šiaurės) tektų iki 50 proc. sumažinti dujų poreikį. „Bruegel Research“ ekspertai rašo, kad dėl šio disbalanso reikia siekti visos Europos įsitraukimo į šios problemos sprendimą.

Rusija tiekimo mažinimą aiškina techninėmis priežastimis. Kremlius neigia prisidėjęs prie krizės ir vadina ją ES energetikos rinkos reformos ir Vakarų sankcijų Rusijai pasekme.

Jei per ateinančius 10 mėnesių suvartojimas sumažės 15 proc., palyginti su 2019–2021 m. vidurkiu, Europa galėtų apsieiti be „Gazprom“.

„Gazprom“ teigia, kad sankcijos sutrukdė planuotam dujų kompresorinių stočių turbinų remontui, todėl nutraukiamas tiekimas. Dėl valiutinių sankcijų Kremlius įpareigojo europiečius už dujas mokėti rubliais per Rusijos banko ir tranzitinę sąskaitą. Visiems, kurie atsisakė, buvo nutrauktas dujų tiekimas, įskaitant Lenkiją, Suomiją ir Bulgariją.

Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino, kad situacija tik blogės ar net ištiks „katastrofa“.

„Tolesnis sankcijų politikos taikymas gali sukelti dar rimtesnių, neperdedant, net katastrofiškų padarinių pasaulinėje energetikos rinkoje“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Šalti baseinai ir tamsios gatvės

Europiečiai neabejoja, kad V.Putinas nejuokauja. Jie ruošiasi blogiausiam.

Jie netiki techninėmis tiekimo mažinimo priežastimis, nes „Gazprom“ galėtų padidinti tiekimą per Ukrainą, tačiau to nedaro.

Kai kurioms šalims (daugiausia vakarų ir pietų) visai nereikėtų taupyti, o kitoms (daugiausia rytų ir šiaurės) tektų iki 50 proc. sumažinti dujų poreikį.

Tuo įsitikinome neseniai, kai birželio pabaigoje „Gazprom“ sustabdė vieną iš trijų savo dujotiekio maršrutų į Europą – pietinį maršrutą per Turkiją – planinei techninei priežiūrai. Tuo metu ji nedidino srauto nei per „Nord Stream“, nei per Ukrainą.

Europiečiai aiktelėjo ir pradėjo ruoštis visiškai dujų tiekimo blokadai.

Ją lydi krizė, nuolatiniai elektros energijos tiekimo trukdžiai ir recesija Europos ekonomikoje, kuri vos atsigavo po kovidinio nuosmukio. Dėl tokio mažo dujų tiekimo iš Rusijos Europa nespės užpildyti savo požeminių saugyklų iki spalio ir lapkričio, kai prasidės žiemos šildymo sezonas.

Šiuo metu jos užpildytos 61 proc., t. y. šiek tiek geriau nei pernai, kai „Gazprom“ nusprendė palikti savo Europos saugyklas tuščias. Jei per likusius tris mėnesius rodiklis nepadidės iki 80 proc., kainos pakils iki pernelyg didelio lygio, o paklausa pradės byrėti.

Kitaip tariant, žmonės nustos šildytis, bus uždarytos gamyklos, valdžios institucijos bus priverstos nacionalizuoti energijos tiekimą mokesčių mokėtojų pinigais, pereiti prie elektros energijos tiekimo ribojimų ir šviesos bei šilumos kvotų.

Organizuoti ir apdairūs vokiečiai, kurie trečdalį dujų perka iš Rusijos, pirmieji pasiruošė apokalipsei. Vokietija vienintelė ES paskelbė antrąjį energetinio pavojaus lygį. Kitas ir paskutinis – trečiasis – tai nepaprastoji padėtis energetikoje, kai valstybinis elektros tinklų operatorius turės teisę apriboti ir atjungti vartotojus.

Nelaukdami to vokiečiai taupo iš anksto. Vokietijos spaudoje gausu pranešimų apie elektros energijos tiekimo sutrikimus.

Berlyne ir Miunchene lauko viešųjų baseinų vanduo dabar yra 2 laipsniais vėsesnis, Kelne po 23 val. gatvių apšvietimas pritemdomas iki 70 proc., o didžiausia šalies būstų nuomotoja „Vonovia“ įspėjo savo nuomininkus, kad nuo šiol naktimis bus šildoma ne daugiau kaip iki +17 °C.

Jei Rusija visiškai nutrauktų dujų tiekimą, ekonominė veikla Vokietijoje galėtų sumažėti iki 13 proc., teigia Bavarijos pramonininkų asociacijos vbw pasamdyti „Prognos“ ekonomistai. Įskaitant tarpininkus ir tiekėjus, jų skaičiavimais, vien 2022 m. antrąjį pusmetį bendra žala sieks beveik 200 mlrd. eurų.

Tai turės įtakos ne tik automobilių pramonei, bet ir stiklo, keramikos, maisto produktų gamybai, plieno ir tekstilės pramonei. Darbo gali netekti daugiau kaip 5 mln. žmonių.

„Padarėme didžiulę klaidą, kai padarėme Vokietiją tokią priklausomą nuo vienos šalies energijos importo. Ir ta šalis yra Rusija“, – savaitgalį agentūrai „Bloomberg“ sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas, atstovaujantis Žaliųjų partijai Olafo Scholzo koalicinėje vyriausybėje.

Imago / Scanpix nuotr./Robertas Habeckas

„Priklausomybę nuo rusiškų dujų didinome dešimtmečius, o dabar bandome jos atsikratyti vos per kelis mėnesius“, – apibūdino iššūkio mastą jis.