Antradienį Maskvai nepavyko užblokuoti planų suteikti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW) platesnius įgaliojimus – priskirti atsakomybę už chemines atakas, panašias į įvykdytas Sirijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Vakarų šalys prastūmė tokią iniciatyvą po virtinės cheminių incidentų Sirijoje bei kovo mėnesį Anglijoje įvykdytą buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga.
„Mėginama paversti unikalią tarptautinės teisės priemonę – Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją – klusnia priemone Vakarų politikai remti“, – trečiadienį per vizitą į Minską pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Ši 1997-aisiais pasirašyta konvencija, pagal kurią beveik visos pasaulio valstybės įsipareigojo likviduoti savo nuodingųjų medžiagų arsenalus, nulėmė OPCW įsteigimą.
Rusijos diplomatijos vadovas antradienį taip pat pasmerkė balsavimą, per kurį OPCW valstybės narės pritarė 2019-ųjų biudžetui, kuriame numatyta lėšų ir naujam organizacijos vaidmeniui.
„Tai yra nerimą kelianti padėtis“, – nurodė S.Lavrovas.
„Sprendimas suteikti techniniam sekretoriatui įgaliojimus nustatyti ir priskirti kaltę buvo priimtas per balsavimą, pažeidžiantį galiojančias procedūras“, – pridūrė jis.
Ministras apkaltino iniciatyvai pritarusias OPCW valstybes nares pasikėsinimu į „tarptautinės teisės pagrindus“ ir pareiškė, kad prieš balsavimą buvo „šantažo ir papirkimo“ atvejų.
Pasak S.Lavrovo, dabar teks pažiūrėti, „kaip galėtume – ir ar apskritai galėtume – išsaugoti“ Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją.
Tai buvo pirmas kartas, kai OPCW balsavo dėl biudžeto, tokios procedūros pareikalavus Rusijai ir Iranui, taip pat nepritariančiam naujų įgaliojimų suteikimui.
Organizacija 82 balsais prieš 30 atmetė Rusijos ir Kinijos bendrą planą sukurti „atvirojo tipo“ grupę, kuriai būtų pavesta kruopščiai išanalizuoti, kaip praktiškai veiktų naujieji OPCW įgaliojimai.
