Šiaurės vakarų Karelijos regione Karo istorijos bendruomenės darbuotojai tikina bandantys prisikasti iki Raudonosios Armijos karių, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metu galėjo nužudyti juos įkalinę suomiai, palaikų.
„Ekspedicija prasidėjo, – teigė bendruomenės atstovė spaudai Nadežda Usmanova. – Darbai prasidėjo rugpjūčio 25 dieną ir vyksta pagal mūsų planą.“
Vietiniams šie ekskavacijos darbai kelia nerimą, kadangi jie vykdomi netoli Sandarmocho memorialo, skirto atminti masinę, beveik 9 tūkst. stalinizmo aukų, kapavietę.
Karelijos gyventojai įtaria, kad tikrieji Karo istorijos bendruomenės ketinimai – perrašyti istoriją: užglaistyti J.Stalino nusikaltimus prieš rusus ir paversti šią vietovę memorialu Sovietų Sąjungos pasiekimams ir kančiai Antrojo pasaulinio karo metu.
Nuo Vladimiro Putino prezidentavimo pradžios J.Stalino įvaizdis Rusijoje stabiliai reabilituojamas: siekiama pabrėžti jo vaidmenį industrializuojant šalį ir nugalint nacistinę Vokietiją.
Tuo pat metu nutylima tai, kas geriausiai apibūdina J.Stalino valdymo metus: „valymai“, priverstinė kolektyvizacija, masinės politinės represijos, deportacijos ir priverstinio darbo stovyklos.
Savo ruožtu V.Putinas kaltina Rusijos kritikus, esą šie perdėtai demonizuoja J.Staliną, „kad parodytų, jog šiandieninė Rusija turi kai kuriuos stalinizmo požymius“.
Istoriko bėdos
Sandarmochą 1997 metais atrado ir tyrė garsus istorikas Jurijus Dmitrijevas, kuris taip pat vadovauja žmogaus teises ginančios organizacijos „Memorial“ Karelijos filialui. Būtent J.Dmitrijevo dėka istorikai nustatė 6 241 stalinizmo auką, Sandarmochas tapo apsaugotas įstatymu.
2016-ųjų gruodį J.Dmitrijevas buvo suimtas pateikus kaltinimus vaikų pornografijos laikymu. Jis tokius kaltinimus griežtai neigia. Šį balandį, už grotų praleidęs 13 mėnesių, istorikas buvo išlaisvintas.
Birželį J.Dmitrijevas buvo dar kartą suimtas, jam pareikšti kaltinimai seksualiniais nusikaltimais prieš įdukrą.
62 metų amžiaus istorikas tikina, kad prieš jį nukreipta kampanija yra skirta diskredituoti jo tyrimą apie J.Stalino nusikaltimus, kadangi šis darbas trukdo vyriausybės bandymams šlovinti sovietinę praeitį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Restalinizacija Rusijoje: pirmosiomis aukomis tampa istorikai
„Labiausiai bijau, kad ekskavacijos darbai atliekami siekiant diskredituoti Jurijų Dmitrijevą, kuris visą savo gyvenimą paskyrė tam, kad būtų atkurtas teisingumas, ir pademonstruotų aukų mastą, tragediją bei Stalino egzekucijų vykdytojų veiksmus“, – teigė liberalų partijos „Jabloko“ Karelijos filialo vadovė Emilija Slabunova.
E.Slabunova kreipėsi į Karo istorijos bendruomenę prašydama sustabdyti kasinėjimus.
„Jų tikslas – sakyti, kad nėra stalinizmo aukų, o vietojų jų – suomių okupantų nušauti sovietų kariai“, – mano E.Slabunova.
E.Slabunova: „Jų tikslas – sakyti, kad nėra stalinizmo aukų, o vietojų jų – suomių okupantų nušauti sovietų kariai.“
Ji pridūrė, kad pareigūnų reputacija dėl J.Dmitrijevo suėmimo itin nukentėjo. „Dabar jiems reikia kažkokiu būdu diskredituoti svarbų darbą, kurį jis darė daugiau nei 20 metų“, – tikino E.Slabunova.
Universitetas liko nuošaly
Hipotezę, kad šioje teritorijoje gali būti nužudytų sovietų kalinių palaikai, pirmiausia iškėlė Valstybinio Petropavlovsko universiteto istorikai Jurijus Kilinas ir Sergejus Veriginas.
Tiesa, jie spėjo, kad palaikai turėtų būti maždaug 12 km atstumu nuo Sandarmocho. „Laisvosios Europos radijui“ nepavyko susisiekti su istorikais.
„Pirminė idėja – pradėti darbus čia, Petrozavodske, – teigė vietos žurnalistas Glebas Jarovojus, daug metų rašantis apie Sandarmochą ir J.Dmitrijevo darbą.
Diskutavome ir nusprendėme suformuoti tarptautinę grupę, kad viskas būtų atlikta atvirai, skaidriai ir objektyviai, kad ši grupė nuspręstų dėl galimos ekskavacijos ir panašiai. Galiausiai pareigūnai nustūmė Petropavlovsko universitetą į šoną, veiksmų ėmėsi Karo istorijos bendruomenė.“
2012 metais prezidento įsakymu buvo įkurta Karo istorijos bendruomenė. Tai – Rusijos kultūros ministro Vladimiro Medinskio ir nacionalisto politiko Dmitrijaus Rogozino projektas.
Pasak bendruomenės, jos tikslas, „įdiegti Rusijos piliečiams, ypač jaunimui, meilės dvasią, atsidavimą, nesavanaudišką tarnavimą tėvynei, pagarbą tėvynės gynėjams ir Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms“.
V.Medinskis dažnai kritikuojamas, kad jo daktaro disertacijai apie tai, kaip neva užsieniečiai tyčia propaguoja tendencingas ir šališkas pažiūras apie Rusiją, trūksta akademinės vertės.
2017 m. spalį svarbi akademinė komisija rekomendavo atimti iš jo daktaro laipsnį, kadangi disertacijoje nebuvo pasitelkti originalūs šaltiniai, buvo ignoruojamas aktualus tyrimas ir „nepasakyta nieko naujo“.
G.Jarovojus: „Daug žmonių nepasitiki (Karo istorijos bendruomene) pirmiausia todėl, kad jai vadovauja Vladimiras Medinskis, pagarsėjęs fiktyvia disertacija. Todėl dabar Sandarmoche dirba abejotinos reputacijos žmonės.“
„Daug žmonių nepasitiki (Karo istorijos bendruomene) pirmiausia todėl, kad jai vadovauja Vladimiras Medinskis, pagarsėjęs fiktyvia disertacija, – teigė G.Jarovojus. – Todėl dabar Sandarmoche dirba abejotinos reputacijos žmonės.“
Karo istorijos bendruomenės atstovė spaudai N.Usmanova teigė, kad projektas vykdomas profesionaliai.
„Gavome visus reikalingus dokumentus, – sakė ji. – Karo istorijos bendruomenė – labai rimta organizacija. Sandarmoche dirba profesionalūs paieškų vykdytojai, antropologai ir kiti specialistai. Jie turi visą reikalingą įrangą.“
„Jie buvo maždaug tokio pat amžiaus ir ūgio, – N.Usmanova pasakojo apie rastus kūnus. – Jie buvo pakankamai jauni vyrai. Jie buvo apsirengę rūbais, pasiūtais iš vienodos medžiagos.Jų rankos buvo surištos, galvose – kulkų paliktos skylės. Netoli radome tris greičiausiai užsienietiškas šovinių tūbeles. Vykdoma analizė.“
„Ekspertai mums sako, kad greičiausiai jie buvo karo belaisviai“, – pridūrė ji.
Pernelyg skubios išvados
G.Jarovojus nerimauja, kad Karo istorijos bendruomenė pernelyg skuba priimti sprendimus.
„Paieškos vykdytojai sako manantys, kad egzekucijos greičiausiai buvo įvykdytos vasarą, nes kūnai palaidoti 2–2,5 metrų gylyje – pakankamai giliai, – tikino G.Jarovojus.
Nepanašu, kad žiemą kas nors taip giliai kastų. Todėl, anot jų, egzekucijos atliktos vasarą. Tačiau kodėl tuomet tie žmonės dėvėjo paltus ir veltinius batus? Be to, pozos ir gylis, kuriame palaidoti kūnai, yra tipiškas Sandarmacho aukoms.“
G.Jarovojus: „Nepanašu, kad žiemą kas nors taip giliai kastų. Todėl, anot jų, egzekucijos atliktos vasarą. Tačiau kodėl tuomet tie žmonės dėvėjo paltus ir veltinius batus? Be to, pozos ir gylys, kuriame palaidoti kūnai, yra tipiškas Sandarmacho aukoms.“
Pasak žurnalisto, kai sovietų kaliniai buvo atvežti į Sandarmochą sušaudyti, jų rankos buvo surištos už nugaros, jie klūpėjo. Karo istorijos bendruomenės atkastų kūnų rankos surištos priekyje.
G.Jarovojus įsitikinęs, kad bendruomenės tikslas – „pasėti abejones, kad Sandarmocho memorialas yra susijęs su Didžiuoju teroru“.
Esą norima rasti čia palaidotus Raudonosios Armijos karius: taip memorialas stalinizmo aukoms virstų kariuomenės pagerbimui skirta vieta.
„Tai – pagrindinė idėja. Ir ji visiškai sutampa su tuo, kas šiandien vyksta visoje Rusijoje. Jie valo mūsų atmintį. Kai kuriais atvejais ją naikina. Kai kuriais atvejais pasėja abejones“, – pridūrė G.Jarovojus.
