Į Charkivą paleistos dvi raketos

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Pranešama, kad antradienį vėlai vakare į Charkivą Rusija paleido dar dvi raketas, sprogimo vietoje kilo gaisras.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis vakariniame kreipimesi, kurį paskelbė socialiniuose tinkluose, pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas Rusijos raketų smūgis į Kremenčuko prekybos centrą. 

„Bendras Rusijos raketų, pataikiusių į mūsų miestus, skaičius yra 2811. O kiek dar oro smūgių, kiek dar artilerijos sviedinių?!“ – kalbėjo jis.

„Šiandien Jungtinių Tautų Saugumo Taryba atsistojo pagerbti visų ukrainiečių, kuriuos mūsų žemėje nužudė Rusijos kariuomenė, atminimo. Rusijos delegacijos nariai apžvelgė visus Radbezo salėje esančius žmones ir taip pat nusprendė atsistoti, kad tik neatrodytų kaip žudikai. Tačiau visi žino, kad šiame kare prieš Ukrainos žmones, nekaltus žmones žudo Rusijos teroras, Rusijos valstybė“, – sakė V.Zelenskis.

Baigdamas kalbą V.Zelenskis parodė filmuotą medžiagą, kurioje vaizdo kameros užfiksavo, kaip Rusijos paleista raketa pataiko į prekybos centrą Kremenčuke. 

Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko pranešė, kad šiandien per Rusijos apšaudymus regione žuvo du ir buvo sužeista 15 žmonių.

Ukrainos pajėgos galėjo smogti ginklų sandėliui Maskvos kontroliuojamoje Luhansko srities teritorijoje, o Rusijos remiamos Luhansko separatistų pajėgos pareiškė, kad Kyjivas tam panaudojo JAV dovanotą daugkartinio paleidimo raketų sistemą (MLRS) HIMARS, rašo CNN.

„Šiandien LLR buvo užfiksuotas pirmas taip reklamuojamo amerikiečių raketos MLRS M142HIMARS panaudojimo atvejis“, – interviu valstybiniam transliuotojui „Rossija 1“ sakė apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) liaudies milicijos atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Andrejus Maročko.

Pasak jo, ataka surengta antradienį ryte iš Bachmuto. 

Komentuodamas pranešimus, kad Ukrainos pajėgos panaudojo HIMARS, kad taikytųsi į Rusijos pajėgas, esančias toli nuo fronto linijos, Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė: „Šiuo atžvilgiu yra gerų naujienų, nes sandėliai ir kareivinės su personalu sprogsta ir dega.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./HIMARS Filipinuose

„Tai gali sulėtinti jų judėjimą link Lysyčansko“, – pridūrė jis, tačiau detalių nepateikė.

Nėra tiksliai žinoma, ar šiuo atveju Ukraina panaudojo amerikietiškas raketas, tačiau anksčiau pranešta, kad jos naudojamos netoli fronto linijos.

Antradienį Ispanijos sostinėje Madride abiejų šalių gynybos ministrai pareiškė, kad Vokietija ir Nyderlandai Ukrainai papildomai pristatys šešias savaeiges šarvuotas haubicas.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija sakė, kad kiekviena šalis suteiks po tris artilerijos ginklus prie 12 haubicų, kurias šalys jau nusiuntė Ukrainai.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainai Norvegijos perduotos haubicos

„Savaeigė haubica 2000 yra viena pažangiausių artilerijos priemonių pasaulyje“, – pridūrė ministerija.

Dnipro regiono tarybos vadovas Nikolajus Lukašukas feisbuke pasidalijo išsamesne informacija apie Rusijos surengtą raketų ataką, Anot jo, tris raketas pavyko numušti virš Sinelnikų rajono, dar vieną – virš Dniepro upės. 

„Deja, į regioninio centro teritoriją pataikė dvi priešo raketos. Viena jų rėžėsi į autotransporto įmonės pastatą: gretimoje teritorijoje buvo apgadinta trys su puse tuzino automobilių“, – rašo jis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Soledaras

Remiantis pranešimu, taip pat apgadinti šalia buvę pastatai. Dar viena raketa pateikė į pramoninę teritoriją.

Pasak N.Lukašuko, Rusija artilerija apšaudė kelias gyvenvietes, vienas vyras buvo sužeistas. Atakuota ir Krivyj Riho šiluminė elektrinė. 

Padėtis Ukrainos rytuose esančiame Lysyčansko mieste yra labai sudėtinga, nes jį vis dažniau bombarduoja Rusijos pajėgos, bandančios šturmuoti, antradienį pranešė srities karinės administracijos vadovas S.Haidajus.

„Padėtis [Lysyčanske ir] aplink jį dabar labai sudėtinga. Nėra centralizuoto vandens tiekimo, dujų, elektros“, – sakė jis.

Pasak S.Haidajaus, kovos tęsiasi nuolat, Rusija deda visas pastangas, kad užimtų miestą. Be to, jo teigimu, taikomasi ir į civilinę infrastruktūrą:

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lysičanskas

„Mokyklos, vaikų darželiai, kultūros objektai, ligoninės, Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos bazės, kuriose renkasi žmonės evakuacijai, humanitariniai štabai – jie visiškai viską naikina. Jie vykdo išdegintos žemės politiką.“

Karinės administracijos vadovo teigimu, Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių ir, norėdamos tęsti puolimą, turėjo naudotis senesne įranga. 

Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Nuožmūs mūšiai Lysyčanske

„Šiandien jau matome, kad jie naudoja senus ginklus. Tai yra, ne tik modernią įrangą, pavyzdžiui, T-80, bet jau ir T-64 ir net T-62. Tai jau visiškai pasenę tankų modeliai“, – sakė jis.

„Jie naudoja viską, kas įmanoma ir neįmanoma“, – nurodė S.Haidajus. 

Antradienį pranešta apie galingus sprogimus Rusijos okupuotame Berdiansko uoste.

„Naujoji Zaporižios srities administracija“, paskirta po to, kai regioną okupavo Rusija, teigė, kad sprogimai yra susiję su „planuotu išminavimu“ Berdiansko uoste.

Iš pradžių administracijos atstovas neatmetė išpuolio galimybės.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko kreipėsi į Madride susirinkusius NATO šalių lyderius prašydamas suteikti Ukrainą „viską, ko reikia“, kad būtų sustabdytas karas, pranešė „Associated Press“.

„Atsibuskite, vaikinai. Tai vyksta dabar. Jūs būsite kiti, tai pasibels į jūsų duris tiesiog akimirksniu“, – antradienį žurnalistams sakė V.Klyčko.

„Scanpix“/AP nuotr./Vitalijus Klyčko

Antradienį vakare Rusijos pajėgos raketomis atakavo Odesos regioną, pranešė srities karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka. Remiantis pirminiais duomenimis, aukų ir nuostolių išvengta. 

Pranešama, kad vieną iš paleistų raketų Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas nurodė, kad šiandien per apšaudymus šiame regione žuvo du žmonės, dar penki – sužeisti.

„Apšaudžius Pramonės rajoną, 5 žmonės buvo paguldyti į ligoninę. Nukentėjo viena iš įmonių ir buvo apgadintas gyvenamasis namas. Cirkūnuose, deja, du žmonės žuvo, o vienas buvo paguldytas į ligoninę“, – karinės administracijos vadovą cituoja „Unian“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį vakare pateiktoje apžvalgoje nurodo, kad neatmetama galimybė, jog Baltarusijos kariuomenė Ukrainos pasienyje gali vykdyti provokacijas bei žvalgybos operacijas.

„Priešas pasienio rajonuose Briansko ir Kursko srityse laiko iki trijų batalionų taktines grupes, kad trukdytų Ukrainos gynybos pajėgų dalinių veiksmams“, – rašoma pranešime.

Remiantis generalinio štabo informacija, Rusija tęsė įvairių Ukrainos gyvenviečių apšaudymus. 

Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Nuožmūs mūšiai Lysyčanske

„Slovjansko kryptimi mūsų kariai sustabdė vagių puolimą Dolynos ir Mazanivkos kaimų kryptimi“, – teigiama pranešime bei priduriama, kad Rusijos pajėgos čia buvo priverstos atsitraukti. 

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Lysyčanską, siekia užimti kelią, vedantį iš Bachmuto į Lysyčanską. 

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos teigimu, gyvų žmonių Kremenčuko prekybos centro griuvėsiuose nebėra. Pranešama, kad aukų artimiesiems teikiama psichologinė pagalba. 

Dmytro Lunino „Telegram“ kanalo nuotr./Įvykio vietoje

„Tikėjomės, kad pirmosiomis valandomis ten dar bus gyvų žmonių. Tačiau dėl gaisro, kuris kilo praėjus vos 10-15 minučių po raketos atakos, galime tvirtai pasakyti, kad ten nebėra gyvų žmonių“, – Vidaus reikalų ministrą Denisą Monastyrskį cituoja portalas „Unian“.

Bulgarija išsiųs 70 Rusijos diplomatų, antradienį paskelbė šios valstybės ministras pirmininkas Kirilas Petkovas, ir tai yra didžiausias per vieną kartą iš šios Balkanų šalies išsiunčiamų diplomatinių darbuotojų skaičius.

„Bulgarija ketina išsiųsti 70 Rusijos diplomatų... Mūsų tarnybos nustatė, kad jie yra žmonės, dirbantys prieš mūsų interesus“, – sakė premjeras.

„Visi, kas dirba prieš Bulgarijos interesus, bus paraginti grįžti į savo šalį. Tikimės, kad atgal į Maskvą išskris pilnas 70 vietų lėktuvas“, – pridūrė K. Petkovas.

Asmenys, kaip nustatyta, keliantys „grėsmę nacionaliniam saugumui“, privalo išvykti iki liepos 3-iosios, nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Po vasario 24 dieną pradėtos Maskvos invazijos į Ukrainą Vakarų šalys bendrai yra išvariusios kelis šimtus rusų diplomatų. Rusija analogiškai atsakė į šiuos veiksmus.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Rusijos kariškiai pagrobė pietinio Ukrainos Chersono merą Ihorį Kolychajevą, antradienį pranešė jo patarėja Halyna Liaševska.

„Šį rytą Chersono miesto meras Ihoris Kolychaevas atvyko į vieną iš savivaldybės įstaigų, kurioje dirbo likę miesto vykdomojo komiteto darbuotojai. Vos išlipusį iš automobilio jį iškart sulaikė ginkluoti Nacionalinės gvardijos ir, greičiausiai, FSB (Rusijos federalinės saugumo tarnybos) darbuotojai“, – parašė ji savo „Facebook“ paskyroje.

„Jie konfiskavo kompiuterių kietuosius diskus, atidarė visus seifus, ieškojo dokumentų. Visą šį laiką Kolychajevas buvo laikomas atskiroje patalpoje surakintas antrankiais ir saugomas ginkluotų sargybinių. Po kratos Kolychajevas buvo įsodintas į autobusą „Z“ ir išvežtas“, – pasakojo H.Liaševska.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone

„Esu tikra, kad Kolychajevo areštas yra susijęs su jo atsisakymu bendradarbiauti su okupacine valdžia. Prieš kelias dienas Kolychajevas gavo „naujai paskirto“ mero laišką, kviečiantį aptarti būsimą „sąveikos organizavimą“. Už atsisakymą susitikti jam grasino areštu. Kolychajevas į susitikimą nenuėjo“, – rašė mero patarėja, pridūrusi, kad būgštauja dėl jo gyvybės.

Tuo metu Rusijos žiniasklaida, remdamasi Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotoju Kirilu Stremousovu, tvirtina, kad I. Kolychajevas buvo sulaikytas.

Jis pavadino šį Ukrainos pareigūną „nacionalistų“ didvyriu, kuris „labai pakenkė denacifikacijos procesui“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, besiribojančią Chersono sritį Rusijos pajėgos užėmė ankstyvuoju invazijos etapu.

Prieš prasidedant Maskvos puolimui Chersone gyveno 300 000 žmonių.

Balandžio pabaigoje Rusijos pajėgos ten paskyrė savo „administraciją“, o I.Kolychajevą pakeitė Oleksandras Kobecas.

Ukrainos žmonių išrinktas miesto meras tuomet sakė, kad liks Chersone ir toliau dirbs.

Anksčiau Maskva šiame užimtame Ukrainos regione įvedė rublį kaip oficialią valiutą, pradėjo dalyti rusiškus pasus ir pradėjo transliuoti Rusijos televizijos kanalus.

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas K.Stremousovas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad ši Ukrainos sritis „iki metų pabaigos“ gali būti prijungta prie Rusijos.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje atsakė į Kremliaus režimo kalbas, esą, Rusija sustabdys puolimą Ukrainoje, kai tik ši šalis pasiduos, ir paragino Kyjivą įsakyti savo kariams sudėti ginklus.

„Ukrainos pusė gali viską sustabdyti iki šios dienos pabaigos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Reaguodamas į melagingus teiginius M.Podoliakas rašo: 

„Vėl Z-ultimatumai? Ukraina nepradėjo šio karo ir jo neužbaigs „pagal įsakymą“. Tie, kurie yra Maskvoje ir gali bet kada nutraukti karą tiesiog grįždami prie adekvataus mąstymo: nustokite siųsti raketas į mūsų miestus, išveskite karius ir atsisakykite „branduolinės propagandos.“

Vašingtonas antradienį paskelbė apie veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš Maskvos gynybos pramonę ir draudžiančias importuoti auksą iš šios šalies.

Dėl šių sankcijų susitarė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai.

Pastarieji veiksmai iš esmės „smogia Rusijos gebėjimui kurti ir dislokuoti ginklus bei technologijas, naudojamas Vladimiro Putino brutaliame agresijos kare prieš Ukrainą“, sakoma JAV iždo departamento pareiškime.

Sankcijos taikomos valstybinei bendrovei „Rostech“ ir kitoms gynybos sektoriui svarbioms pramonės šakoms, taip pat kariniams daliniams ir karininkams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais Ukrainoje, nurodė JAV iždo departamentas.

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje namus buvo priversti palikti daugiau kaip 6,2 mln. žmonių, kurie liko šalies viduje, antradienį pranešė Jungtinės Tautos.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo dar 5,26 mln. žmonių ir registravosi kaip pabėgėliai kitose Europos valstybėse.

Birželio 23 dienos duomenimis, Ukrainoje buvo apie 6,275 mln. šalies viduje perkeltų žmonių, pranešė JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Tai yra mažiausias šalies viduje perkeltų asmenų skaičius, kurį registravo TMO nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

JT agentūra nuo vasario atliko šešias visuomenės apklausas. Jos teigimu, gegužės 3 dieną atlikto ketvirto tyrimo duomenimis, šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius siekė maždaug aštuonis milijonus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

Naujausi duomenys rodo, kad 5,55 mln. žmonių, kurie buvo palikę savo namus ir gyveno kitur Ukrainoje ar užsienyje, jau sugrįžo į savo namus.

„Svarbiausi ir namus palikusių, ir nepersikėlusių asmenų poreikiai – galimybė naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, taip pat (atstatyti) sugriautus namus“, – teigė TMO.

65 procentai iš visų šalies viduje perkeltų asmenų yra moterys.

Plačiau skaitykite ČIA.

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G-20) pirmininkaujantis Joko Widodo atmetė galimybę Vladimirui Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje.

Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys spaudė J.Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti.

„Prezidentas Widodo tai atmeta. Jis kalbėjo kategoriškai – [kad Putinas] neatvyks“, – sakė M. Draghi reporteriams, baigiantis dvi dienas Vokietijoje vykusiam Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimui. J.Widodo į šį susitikimą buvo pakviestas kaip svečias.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

V.Putinas „galėtų... dalyvauti nuotoliniu būdu“, sakė M Draghi ir pridūrė: „Pažiūrėsime.“

Pirmadienį vienas Kremliaus patarėjas sakė, kad V. Putinas planuoja dalyvauti lapkričio 15–16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime.

Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Kremlius gavo Indonezijos kvietimą. „Atsakėme teigiamai, pasakę, kad esame suinteresuoti dalyvauti“, –  sakė jis ir nurodė, kad kviesta „dalyvauti asmeniškai“.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Baltuosiuose rūmuose pradėta abejoti, ar Ukraina sugebės susigrąžinti visas per keturis mėnesius trukusį karą prarastas teritorijas, net ir turėdama sunkiąją ginkluotę, kurios prašo, pranešė CNN, remdamasi savo šaltiniais JAV vyriausybėje.

Pasak kai kurių JAV prezidento Joe Bideno patarėjų, kurių pavardės neskelbiamos, Volodymyrui Zelenskiui galbūt atėjo laikas apibrėžti naujus Ukrainos pergalės kriterijus ir pripažinti, kad jo šalis sumažėjo.

Per pastarąsias kelias savaites, kai Ukraina nesėkmingai bandė sulaikyti Rusijos puolimą Donbase ir kasdien patirdavo iki 100 karių aukų, JAV pareigūnų nuotaikos pasikeitė, rašo CNN.

Tačiau CNN šaltiniai pabrėžia, kad pesimizmas JAV sluoksniuose jokiu būdu nereiškia, kad JAV kokiu nors būdu privers Ukrainą daryti teritorines nuolaidas, kad būtų nutrauktas karas.

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

Be to, daugelis karinių ekspertų, tarp jų ir amerikiečių, prognozuoja, kad antrąjį šių metų pusmetį Ukrainos kariuomenė galės pradėti kontrpuolimą ir susigrąžinti kai kurias teritorijas.

Be to, vienas iš J.Bideno patarėjų, kurio pavardės CNN taip pat neatskleidė, sakė, kad Ukrainos ateitis, įskaitant jos sienų klausimą, priklauso nuo to, kokią pagalbą suteiks Vakarai.

Pasak jo, Ukraina oficialiai paprašė JAV bent 48 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, tačiau Pentagonas kol kas pažadėjo tik aštuonis.

Ukrainoje esančios Penktosios tankų brigados karių žmonos Buriatijoje įrašė vaizdo kreipimąsi į regiono vadovą Aleksejų Cydenovą, prašydamos, kad jų vyrai grįžtų namo.

Pasak jų, brigada iš pradžių buvo išsiųsta į pratybas Baltarusijoje, o netrukus atsidūrė Ukrainoje. Jos kariai lauko sąlygomis yra nuo šių metų sausio ir turi rimtų sveikatos problemų, sako viena iš vaizdo įraše matomų moterų.

Jos prašo Buriatijos valdžios institucijų pagalbos ir siūlo, kad jų vyrus mūšio lauke pakeistų tos pačios tankų brigados kariai, kurie dar nebuvo atvykę į Ukrainą.

„Kariai yra morališkai ir fiziškai išsekę, visi patyrė lengvą ar vidutinio sunkumo smegenų sukrėtimą. Nuo 2022 m. sausio mėn. kariai yra lauke, todėl daugelis jų yra peršalę ir jiems reikia atlikti medicininę apžiūrą dėl ilgalaikio buvimo atšiauriomis karinėmis sąlygomis. Atkreipkite dėmesį, kad daugelis karių jau daugiau nei metus negauna atostogų“, – sakė viena iš moterų.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as Karališkojo jungtinių tarnybų karinio instituto konferencijoje pabrėžė, kad svarbu toliau investuoti į Didžiosios Britanijos gynybą, kuriai grėsmę kelia ne tik Rusija, bet ir kitos šalys, ypač Kinija.

„Mes visada turime būti pasirengę mūšiui, – sakė jis, – nes darosi vis aiškiau, kad prezidento Vladimiro Putino nesustabdys grėsmė, kad bus prarasta daug gyvybių“, – sakė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Benas Wallace'as

„Kaip sakė ministras Šoigu, kai šiemet lankiausi Maskvoje, niekas nemoka taip kentėti, kaip rusai. Šiomis kančiomis buvo beveik iškreiptai didžiuojamasi, ir manau, kad mus ir mūsų sąjungininkus nuo Putino režimo skiria tai, kad mes tarnaujame savo tautoms, siekdami jas apsaugoti ir užkirsti kelią kančioms. Jie naudojasi nekaltų žmonių kančiomis, kad patenkintų imperialistines ambicijas“, – pridūrė ministras.

B.Wallace'as išskyrė Ministro Pirmininko Boriso Johnsono sprendimą padidinti Didžiosios Britanijos gynybos pramonės finansavimą 24 mlrd. svarų sterlingų.

Pasak B.Wallace'o, tai buvo ryškiausias Didžiosios Britanijos gynybos biudžeto padidinimas per pastaruosius 30 metų ir jis pasiteisino.

„Egzistuoja labai reali grėsmė, kad Rusija užpuls Europą“, – pridūrė jis.

Ukrainos generalinė prokuratūra nurodo, kad peržiūrės Kremenčuko prekybos centro darbuotojų, neužtikrinusių evakuacijos, veiksmus. Pranešime, kuriuo prokuratūra pasidalijo „Telegram“ kanale, rašoma, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sukėlusio sunkias pasekmes.

Dmytro Lunino „Telegram“ kanalo nuotr./Įvykio vietoje

„Tyrimo metu bus nagrinėjami Kremenčuko prekybos centro darbuotojų veiksmai užtikrinant civilinės saugos priemones darbuotojams ir centro, kuris buvo sunaikintas per priešų raketinę ataką dieną prieš tai, lankytojams“, – rašoma toliau.

Buvo pasirodę pranešimų, kad prekybos centro administracija buvo nurodžiusi neuždaryti centro ir oro pavojaus metu. Teigiama, kad prieš pirmadienio sprogimą pradėjus kaukti oro pavojaus sirenoms daugelis lankytojų nuėjo į slėptuves, bet dalis liko.

Lysyčanskas yra Ukrainos kariuomenės „paskutinis Luhansko srities forpostas“ ir yra puolamas „iš įvairių pusių“, pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Pasak jo, šiuo metu siekiama „išsilaikyti kuo ilgiau“. Telegramo žinutėje S.Haidajus pridūrė, kad miestas kasdien naikinamas, o gyventojams jame likti – labai pavojinga.

Ukrainiečių ir rusų mūšis Lysyčanske

+10

Jo teigimu, mieste vaistų ir maisto yra „kelioms savaitėms“.

Lysyčansko žlugimas praktiškai reikštų, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja visą Luhansko regioną, vieną iš dviejų Donbaso regionų.

Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas surengė apsikeitimą karo belaisviais pagal formulę 17-15. Tai pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba ir apsikeitimą stebėjusi „Ukrainska pravda“ žurnalistė.

„16 Ukrainos karių, įskaitant 2 karininkus ir 14 kareivių, grįžta namo. Vienas civilis taip pat buvo paleistas“, – skelbia Vyriausioji žvalgybos valdyba.

Apsikeitimą stebėjusi „Ukrainska pravda“ žurnalistė sakė, kad tarp Ukrainai perduotų asmenų buvo jūrų pėstininkų, pėstininkų ir desantininkų. Kai kurie iš jų į nelaisvę pateko prieš du mėnesius.

Apsikeitimas įvyko prie Chersono ir Mykolajivo sričių ribos

Mažiausiai penki iš tų, kuriais buvo apsikeista, buvo sužeisti ir jiems prireikė skubios pagalbos. Jie buvo išvežti į Rusiją, paskui į okupuotą Krymą ir laikomi ligoninėse. 

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino į viršūnių susitikimą Madride atvykstančius Aljanso lyderius toliau remti Rusijos puolamą Ukrainą.

„Nepaprastai svarbu, kad būtume pasirengę toliau teikti paramą, nes Ukraina dabar patiria tokį žiaurumą, kokio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – prieš viršūnių susitikimą pabrėžė J. Stoltenbergas.

Ukrainai kovojant su Kremliaus pajėgomis, NATO sąjungininkės Kyjivui skyrė milijardų dolerių vertės ginklų, įskaitant vis sunkesnę ir didelio nuotolio ginkluotę.

Madride vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Aljansas ketina susitarti dėl papildomo bendro paketo, į kurį bus įtraukta saugaus ryšio įranga, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos ir mokymai, skirti padėti Ukrainai ilgainiui pereiti prie modernesnių Vakarų ginklų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris ketina kreiptis į NATO lyderius, tviteryje parašė, kad prieš susitikimą kalbėjosi su J. Stoltenbergu ir pabrėžė „galingos priešraketinės gynybos sistemos svarbą Ukrainai, kad būtų užkirstas kelias Rusijos teroristiniams išpuoliams“.

Šis raginimas nuskambėjo po Rusijos raketų smūgio į prekybos centrą centrinėje Ukrainos dalyje esančiame Kremenčuko mieste, kurį pasmerkė Kyjivo sąjungininkai.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukrėtė NATO ir pakeitė saugumo padėtį Europoje.

J.Stoltenbergas sakė, kad JAV vadovaujamas karinis aljansas pristatys didžiausią nuo Šaltojo karo pabaigos gynybos ir atgrasymo politikos pertvarką.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija sustabdys puolimą Ukrainoje, kai tik ši šalis pasiduos, ir paragino Kyjivą įsakyti savo kariams sudėti ginklus.

„Ukrainos pusė gali viską sustabdyti iki šios dienos pabaigos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Būtina duoti nurodymą nacionalistiniams daliniams sudėti ginklus“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kyjivas turi įvykdyti Maskvos reikalavimų sąrašą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino didžiąsias pasaulio valstybes dėti visas pastangas, kad iki metų pabaigos būtų nutraukta Rusijos invazija jo šalyje.

Jis taip pat sakė, jog dar neatėjo laikas pradėti derybas su Rusija, Kyjivui siekiant įtvirtinti savo pozicijas.

Paprašytas pakomentuoti V.Zelenskio pareiškimą, D.Peskovas sakė: „Vadovaujamės mūsų prezidento pareiškimais – specialioji karinė operacija vyksta pagal planą ir pasiekia savo tikslus.“

Per pirmadienį Kremenčuko mieste įvykdytą Rusijos pajėgų ataką žuvo mažiausiai 20 žmonių, skelbia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“ po raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuko mieste, nusinešusiam daugiau kaip 20 žmonių gyvybių.

„Tik visiškai pamišę teroristai, kuriems ne vieta pasaulyje, gali smogti raketomis civiliams objektams... Rusija privalo būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe. Pasaulis gali ir todėl privalo sustabdyti Rusijos terorą“, – per platformą „Telegram“ parašė V.Zelenskis.

Pirmadienį Rusijos raketa smogė vienam prekybos centrui Ukrainos rytiniame Kremenčuko mieste, kai pastate buvo apie 1 000 žmonių.

Ukrainos prezidento administracijos viršininko pavaduotojas Kyryla Tymošenka per spaudos konferenciją antradienį sakė, kad ši ataka pareikalavo daugiau kaip 20 žmonių gyvybių. Anksčiau buvo skelbta apie mažiausiai 18 aukų.

Jis pridūrė, kad daugiau kaip 40 žmonių laikomi dingusiais.

„Kai kurių kūnų neįmanoma atpažinti, nes jie smarkiai apdegę. Jiems atpažinti gali reikėti kelių dienų“, – per tą pačią konferenciją sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

 Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį sakė susitiksiantis su JAV prezidentu Joe Bidenu šią savaitę Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose aptarti klausimų, susijusių su Rusijos karine invazija Ukrainoje.

Analitikai prognozuoja, kad šios derybos gali atlikti lemiamą vaidmenį pastangoms įtikinti Turkiją nebesipriešinti Švedijos ir Suomijos stojimui į Vakarų šalių gynybos aljansą, reaguojant į karą Ukrainoje.

Abiejų lyderių santykiai buvo šalti nuo pat J.Bideno išrinkimo, nes dabartinė JAV administracija reikšdavo susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje vadovaujant R.T.Erdoganui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

J.Bidenas ir R.T.Erdoganas vėliausiai buvo susitikę per pernai spalį Romoje vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausio lygio susitikimą.

„Kalbėjomės su ponu Bidenu šį rytą, ir jis išreiškė pageidavimą susitikti šį vakarą arba rytoj. Pasakėme, kad tai įmanoma“, – nurodė R.T.Erdoganas.

Jis kalbėjosi su žurnalistais prieš išskrisdamas į Madridą, kur pirmiausiai susitiks su minėtų dviejų Šiaurės šalių lyderiais ir NATO generaliniu sekretoriumi.

R.T.Erdoganas sakė norįs susipažinti su pirmadienį Briuselyje įvykusių parengiamųjų derybų rezultatais, kad nuspręstų, ar Švedija ir Suomija pakankamai nuveikė, kad Ankara nebeblokuotų jų stojimo į NATO.

Turkija yra NATO narė ir per Aljanso viršūnių susitikimą galėtų vetuoti abiejų šalių paraiškas.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

„Jau 70 metų esame NATO narė. Turkija nėra atsitiktinai į NATO įstojusi šalis“, – pabrėžė prezidentas.

„Pažiūrėsime, kokį tašką jie [Suomija ir Švedija] pasiekė, – pridūrė jis. – Nenorime tuščių žodžių. Norime rezultatų.“

Ankara kaltino Suomiją ir dar labiau – Švediją suteikiant saugų prieglobstį kurdų kovotojams, kurių dešimtmečius besitęsianti kova prieš Turkijos valstybę pareikalavo dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių.

Turkijos lyderis taip pat ragino Suomiją ir Švediją atšaukti ginklų embargą, įvestą Turkijai 2019 metais dėl Ankaros karinio puolimo Sirijoje.

Derybos dėl naikintuvų

R.T.Erdoganas sugebėjo išlaikyti glaudžius darbo santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tuo pačiu rėmė Ukrainos kariuomenės pastangas, todėl tapo svarbiu veikėju per šį konfliktą.

Visgi ryšiai su Maskva taip pat komplikavo turkų lyderio santykius su J.Bidenu ir NATO.

Vašingtonas 2019 metais įvedė sankcijų Ankarai, kai ši įsigijo iš Rusijos pažangių oro erdvės gynybos sistemų.

Dėl šio pirkinio Jungtinės Valstijos pašalino Turkiją iš bendros modernių naikintuvų F-35 programos ir įvedė suvaržymų jos karinių pirkimų agentūrai.

Vis dėlto Vašingtonas siuntė signalų, kad galbūt yra linkęs palikti šį ginčą praeičiai.

J.Bideno administracija užsiminė galinti parduoti Ankarai senesnės kartos naikintuvų F-16, kurie papildytų senstantį Turkijos oro pajėgų parką.

„Pats svarbiausias yra klausimas dėl F-16. Jis tebėra ant stalo“, – kalbėdamas apie artėjančias derybas su J.Bidenu sakė R.T.Erdoganas.

Rusijos karinės pajėgos pagrobė Chersono merą Igorį Kolychajevą, rašo pravda.ua.

Kol kas daugiau informacijos nepateikiama.

Chersono miestas yra okupuotas Rusijos pajėgų, kurios jau kuris laikas bando susidoroti su ukrainiečius palaikančiais asmenimis. I.Kolychajevas po okupacijos neišvyko iš miesto, tačiau teigė, jog su okupantais nebendradarbiauja, o rūpinasi gyventojų reikalais. Okupantai vadovauti paskyrė kitą asmenį.

Reintegracijos ministerija pranešė, kad vykdant mainus į Ukrainą buvo grąžinti dar 46 žuvusių karių kūnai.

„Dar viena žuvusių Ukrainos karių kūnų grąžinimo operacija vyko Zaporižios srityje. Ukraina grąžino 46 didvyriškų gynėjų kūnus, kad jie būtų garbingai palaidoti. Dvidešimt vienas iš jų buvo „Azovstal“ gynėjai“, – sakoma ministerijos pranešime.

Rusijos pareigūnai šios informacijos kol kas nekomentavo.

Birželio 27 d. raketų smūgiai Poltavos srityje sunaikino prekybos centrą „Amstor“ Kremenčuke ir apgadino neįvardijamos įmonės pastatą.

Prekybos centras Kremenčuke po rusų apšaudymo

+15

Tai pranešė Poltavos karinės civilinės administracijos vadovas Dmytro Luninas. Anot jo, iki šiol po smūgio prekybos centre rasti 18 žmonių kūnai (vienas žmogus mirė ligoninėje). Iš viso medicinos pagalbos kreipėsi 59 žmonės, 24 iš jų buvo hospitalizuoti, iš jų 6 yra sunkios būklės. Dingusiais be žinios laikomi 36 žmonės. Šiuo metu vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos bei šalinamos nuolaužos.

Prekybos centras „Amstor“ visiškai sugriautas.

Antroji raketa pataikė į neįvardijamos įmonės teritoriją. Buvo apgriautas vienas iš pastatų, apgadinti visų įmonės pastatų langai ir dviejų aukštų pastatas. Per raketų ataką buvo sužeisti du darbuotojai.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, per savo susitikimą Vokietijoje aptarę reikalus su kylančių ekonomikų lyderiais, antradienį pasmerkė Rusijos „neteisėtą ir nepateisinamą“ invaziją į Ukrainą.

„Prie mūsų, Didžiojo septyneto lyderių... prisidėjo Argentinos, Indijos, Indonezijos, Senegalo ir Pietų Afrikos, taip pat Ukrainos lyderiai“, – sakoma susitikimo baigiamojo pareiškimo galutiniame juodraštyje.

„Dar kartą pabrėžiame savo pasmerkimą Rusijos neteisėtam ir nepateisinamam agresyviam karui prieš Ukrainą“, – pridūrė jie.

G-7 šiemet pirmininkaujančios Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Rusija privalės sumokėti didelę kainą už invaziją į Ukrainą, ir pabrėžė, kad Kremliaus šeimininkui Vladimirui „Putinui negalima leisti laimėti“.

„G-7 vieningai remia Ukrainą“, – po viršūnių susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje sakė O.Scholzas.

„Mes ir toliau tęsime ir didinsime prezidento Putino ir jo režimo ekonominius ir politinius šio karo kaštus“, – pridūrė jis.

Raketą į prekybos centrą Kremenčuke rytų Ukrainoje paleidusi Rusija pagaliau sugalvojo savo versiją.

Kariuomenė paskelbė neva smūgis buvo suduotas ginklų sandėliui centrinėje Ukrainoje, o gaisras kilo po to įvykus sprogimams. Ukraina teigia, kad sąmokslo teorijų skleidimas dar kartą įrodo, kad Rusija yra žudikų ir akivaizdžių melagių šalis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Antradienio rytą Rusijos kariai paleido 8 raketas į Mykolajivą, pranešė , meras Aleksandras Senkevičius. Jis taip pat nurodo, kad tris raketas ukrainiečiams pavyko numušti.

Teigiama, kad viena iš raketų pataikė į kareivines, kurios šiuo metu nenaudojamos. Dar viena raketa pataikė į centrinį miesto stadioną.

Reitingų agentūra „Moody's“ patvirtino, kad Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė užsienio skolos įsipareigojimų, kai jos išleistų obligacijų turėtojai negavo 100 mln. JAV dolerių palūkanų.

Mokėjimai neatlikti po virtinės beprecedenčių Vakarų šalių Maskvos atžvilgiu įvestų sankcijų, kurios vis labiau izoliuoja Rusiją po jos invazijos į Ukrainą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Rusija prarado paskutinę galimybę aptarnauti savo skolą užsienio valiuta, Jungtinėms Valstijoms praėjusį mėnesį panaikinus išimtį, leidusią JAV investuotojams gauti Maskvos mokėjimus.

„Birželio 27 dieną Rusijos valstybės skolos turėtojai nebuvo gavę atkarpų mokėjimų, kurių vertė yra 100 mln. JAV dolerių, už dvi euroobligacijų emisijas“, – pranešė agentūra.

„Tikėtina, kad ir ateityje nebus vykdomi atkarpų mokėjimai“, – sakoma „Moody's“ pirmadienio vakarą paskelbtame pareiškime.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nėra „jokio pagrindo“ tvirtinti, jog Rusija neįvykdė užsienio valiuta išreikštų valstybės tarptautinių skolinių įsipareigojimų.

Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė tarptautinių skolinių įsipareigojimų užsienio valiuta 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

Įsipareigojimų pagal nacionaline valiuta išreikštų vidaus paskolos obligacijas vykdymas buvo sutrikęs per gilią finansų krizę Rusijoje 1998 metais.

Paskutiniai Sjevjerodonecke likę Ukrainos kariškiai naktį valtimis buvo evakuoti per Šiaurinio Doneco upę. Tai agentūrai „Reuters“ pranešė evakuacijoje dalyvavę kariai.

24 metų karys Danylo sakė, kad jis buvo vienas iš paskutiniųjų kariškių, palikusių Sjevjerodonecką. „Saugumo sumetimais tai dažniausiai vykdavo tamsoje. Persikėlimo vietos nuolat keitėsi, nes jos taip pat buvo apšaudomos“, – pasakojo karys, pažymėjęs, kad, jo žiniomis, niekas keliantis per upę nežuvo.

Ukrainos kariai Sjevjerodonecke

+2

Kitas ukrainiečių karys Antonas sakė, kad Sjevjerodonecko gynėjai baiminosi, jog juos gali ištikti „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje, kur po beveik tris mėnesius trukusių kovų pasidavė keli šimtai karių, likimas. „Jei tai būtų tik pėstininkai, mes visi galėtume apsiginti, bet jų taktika – sugriauti visus pastatus, sunaikinti viską, kas yra, ir mes paprasčiausiai neturėtume kur įsitvirtinti, kur kovoti ir gintis“, – sakė jis.

Antonas pažymėjo, kad kariuomenei buvo įsakyta trauktis, o sprendimą vykdyti įsakymą apibūdino kaip sunkų. Danylo sakė, kad jam buvo gėda trauktis, nes „daug pastangų“ buvo įdėta ginant Sjevjerodonecką.
 

Po pirmadienį įvykdytos kruvinos Kremenčuko prekybos centro atakos Poltavos srityje skelbiama gedulo diena, pranešė  Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.

Turimais duomenimis, per ataką žuvo 18 žmonių, dar kelios dešimtys buvo sužeista. Kol kas 36 asmenys laikomi dingusiais.

Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke

+2

Ukrainos įstojimas į NATO gali sukelti trečiąjį pasaulinį karą, jei Ukraina vėliau bandys įsiveržti į Krymą, pareiškė Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

„Bet koks bandymas kėsintis į Krymą yra karo mūsų šaliai paskelbimas. O jei tai daro šalis, kuri yra NATO narė, tai yra konfliktas su visu Šiaurės Atlanto aljansu. Trečiasis pasaulinis karas. Visiška katastrofa“, – sakė D.Medvedevas interviu „Argumenty i Fakty“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Medvedevas

„Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO mums nekelia jokios ypatingos grėsmės. Šių šalių santykiai su Rusija anksčiau buvo pakankamai pagarbūs ir abipusiai geranoriški. Nors, žinoma, praeityje yra nutikę ir kitaip. Dabar mes neturime ir neturėsime jokių teritorinių ginčų su šiomis šalimis ar net priežasčių jiems kilti“, – sakė D.Medvedevas.

„Jei prisijungę prie Aljanso jie jaučiasi geriau ir ramiau, į sveikatą. NATO jau yra šalia mūsų šalies, be Švedijos ir Suomijos“, – pridūrė jis.

„Ukraina NATO sudėtyje mūsų šaliai yra daug pavojingesnė“, – sakė D.Medvedevas. Pasak jo, priežastis yra „neišspręsti teritoriniai ginčai ir skirtingas regionų statuso supratimas“.

Ukrainos pajėgų Generalinis štabas antradienio rytą pranešė, kad Charkivo kryptimi priešas daugiausia pastangų skiria tam, kad neleistų Ukrainos kariams judėti link Ukrainos sienos, ir toliau vykdo puolimo veiksmus, siekdamas pagerinti taktinę padėtį ir apriboti Ukrainos gynybos pajėgų padalinių veiksmus.

Slovjansko kryptimi Rusijos pajėgos sudaro sąlygas puolimui prieš Slovjanską. Pagrindinės pastangos sutelktos tęsti puolimą Iziumo-Slovjansko kryptimi.

Užsienio karinė technika naudojama Ukrainoje

+6

Kramatorsko kryptimi aktyvių veiksmų nebuvo, išskyrus Majakų ir Tatjanivkos gyvenviečių apšaudymą.

Lysyčansko kryptimi priešas nepraranda vilties perimti gyvybiškai svarbaus kelio Bachmutas-Lysyčanskas, kuriuo besiginančioms Ukrainos pajėgoms tiekiama amunicija, kontrolę.

Južno-Bužno kryptimi priešas sutelkia pagrindines pastangas, kad išlaikytų anksčiau užimtas pozicijas ir užkirstų kelią ukrainiečių kontratakoms Chersono ir Mykolajivo srityse.

Pranešime teigiama, kad per naktį fronte didelių pokyčių neįvyko, įvairiomis kryptimis vyko vietiniai pozicijų mūšiai, Ukrainos pozicijų ir gyvenviečių apšaudymas iš minosvaidžių ir žvalgyba.

„Bild“ žurnalistas Paulas Ronzheimeris paskelbė visą naktį Kremenčuko mieste trukusio prekybos centro, kurį pirmadienį sugriovė Rusijos paleistos raketos, griuvėsių tvarkymo vaizdo įrašą.

Naujausiais duomenimis, per raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą žuvo 18 žmonių. 59 žmonės buvo sužeisti, dar 36 dingo be žinios ir jų paieška tęsiama, sakė Poltavos srities administracijos vadovas Dmytro Luninas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dieną prieš tai pareiškė, kad Rusijos kariškiai smogė prekybos centrui, kai jame buvo daugiau kaip tūkstantis civilių, ir incidentą pavadino teroristiniu išpuoliu.

Rusijos gynybos ministerija kol kas nekomentavo smūgio prekybos centrui.

Ukraina gavo papildomą 65 mlrd. jenų (maždaug 500 mln. JAV dolerių) Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) pasirašytą finansavimo sutartį.

Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1 procentas.

Lėšos skiriamos Ukrainos iždo prioritetinėms socialinėms, humanitarinėms ir sveikatos apsaugos išlaidoms finansuoti.

Ukrainos ministerija priminė, kad birželio 7-ąją buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl JICA paskolos nepaprastajam ekonominiam atsigavimui finansuoti. Susitarimu paskolos suma padidinta 65 mlrd. jenų, taigi bendra finansavimo suma išaugo iki 78 mlrd. jenų (maždaug 600 mln. JAV dolerių).

Pirmąją Japonijos lengvatinės paskolos išmoką – 13 mlrd. jenų (apie 100 mln. JAV dolerių) – Ukraina gavo gegužės pabaigoje.

Ukrainos finansų ministerijos skaičiavimais, užsienio finansavimo apimtys birželį išaugs iki 4,8 mlrd. JAV dolerių nuo 1,5 mlrd. dolerių gegužę.

Rusija paskutinį birželio savaitgalį pastebimai suintensyvino raketų atakas prieš Ukrainą.

Leidinys „Forbes“ skaičiuoja, kad birželio 25-26 d. Rusija ir Baltarusija iš viso paleido 60-80 tolimojo nuotolio raketų į Ukrainos teritoriją. Šių atakų vertė – 200 mln. JAV dolerių.

„Forbes“ tokius skaičiavimus pateikia remiantis Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės ir vietos administracijos pranešimų pateikiama informacija apie raketų atakas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį patikino Brazilijos vadovą Jairą Bolsonaro, kad jo šalis „pasiryžusi“ ir toliau tiekti šiai Pietų Amerikos žemės ūkio milžinei labai reikalingas trąšas.

Kalbėdamas Brazilijos sostinėje, J.Bolsonaro sakė, kad abu lyderiai telefonu aptarė „apsirūpinimo maistu saugumą“ ir „energetinį nesaugumą“, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Kremlius išplatintame pranešime apie įvykusį pokalbį nurodė, kad V.Putinas „pabrėžė, jog Rusija pasiryžusi vykdyti savo įsipareigojimus ir užtikrinti nenutrūkstamą rusiškų trąšų tiekimą Brazilijos ūkininkams“.

Pranešime priduriama, kad V.Putinas paprašė „atkurti laisvosios prekybos maisto produktais ir trąšomis struktūrą, kuri žlugo dėl Vakarų sankcijų“ Rusijai, įvestų už jos agresiją prieš Ukrainą. 

Pasaulinė žemės ūkio milžinė Brazilija importuoja daugiau kaip 80 proc. trąšų, o kalio – net 96 proc., rodo Žemės ūkio ministerijos duomenys. 

Daugiau kaip 20 proc. šių trąšų importuojama iš Rusijos.

Vakarų sankcijos Rusijai, įvestos po to, kai ji vasario gale užpuolė Ukrainą, Brazilijoje sukėlė nuogąstavimų, kad gali būti paveiktas trąšų tiekimas šaliai.

J.Bolsonaro vyriausybė paskelbė pradedanti derybas su alternatyviais tiekėjais, pirmiausia Kanada, Jordanija, Egiptu ir Maroku, taip pat nurodė, kad bus didinami vietinės gamybos pajėgumai.

JAV areštuota superjachta „Amadea“, siejama su vienu rusų oligarchu, kuriam taikomos sankcijos, pirmadienį su Amerikos vėliava atplaukė į San Diego įlanką. 

106 metrų ilgio laivas, kurio kaina siekia 325 mln. JAV dolerių (307 mln. eurų), praplaukė pro tarnybą JAV karinėse jūrų pajėgose baigusį lėktuvnešį „USS Midway“ ir po Koronado tiltu. 

Teisingumo departamentas pranešė, kad jachta po daugiau nei 8 tūkst. km kelionės per Ramųjį vandenyną saugiai prisišvartavo ir „liks areštuota JAV vyriausybės, kol bus konfiskuota ir parduota“.

„Scanpix“/AP nuotr./Superjachta „Amadea“

Federalinis tyrimų biuras (FTB) sieja „Amedea“ su Rusijos oligarchu ir politiku Suleimanu Kerimovu.

Laivas tapo kovo mėnesį kelių  agentūrų suformuotos darbo grupės „KleptoCapture“ („Kleptokratų gaudyklė“), kuriai pavesta ieškoti ir areštuoti rusų oligarchų turtą, kad būtų daromas spaudimas Maskvai nutraukti karą Ukrainoje, taikiniu.

Pasak JAV pareigūnų, S. Karimovas su Kaimanų Salų vėliava plaukiojusią superjachtą slapta nupirko pernai, per įvairias priedangos bendroves.

JAV anksčiau šį mėnesį laimėjo teisinį mūšį Fidžyje dėl šio laivo arešto ir perėmimo.  

Pakeliui į JAV žemyninę dalį „Amadea“ buvo sustojusi Honolulu uoste.

„Sėkmingas „Amadea“ sulaikymas ir parplukdymas nebūtų buvęs įmanomas be ypatingo bendradarbiavimo su mūsų užsienio partneriais, prisidedančiais prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad būtų vykdomos JAV sankcijos, įvestos reaguojant į neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karą Ukrainoje“, – nurodė Teisingumo departamentas.

Europos Sąjungos valstybės narės, ruošdamosi artėjančiai žiemai, turėtų atsižvelgti į galimus tolesnius gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimus, pirmadienį pareiškė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson.

„Gazprom“ jau paskelbė, kad liepos 11-21 dienomis sustabdys dujotiekį „Nord Stream“ techniniam aptarnavimui. Be to, negalima atmesti ir kitų nepagrįstų Rusijos sprendimų nutraukti tiekimą šalims ar bendrovėms“, – kalbėjo eurokomisarė per spaudos konferenciją Briuselyje.

K.Simson žodžiais, „tolesni trikdžiai šiuo metu atrodo tikėtini“, todėl ES narės turėtų būti pasirengusios tokiems galimiems sunkumams.

„Mums būtinos papildomos saugumo garantijos, kad artėjančią žiemą nenukentėtume net ir tuo atveju, jei Rusija visiškai nutrauktų [dujų] tiekimą“, – pabrėžė K.Simson.

Pasak jos, kad EK ragina Bendrijos nares sumažinti dujų vartojimą kiek tik įmanoma, bei pereiti prie kitų energijos šaltinių – tai taikytina pramonės įmonėms, elektros ir šilumos energijos gamybai.

K.Simson taip pat pranešė, kad EK planuoja ateinantį mėnesį paskelbti planą, kaip ES galėtų sumažinti dujų poreikį,  apžvelgdama įvairias galimybes artėjančios žiemos perspektyvoje.

Europos Parlamentas pirmadienį priėmė naująjį Dujų kaupimo reglamentą, įpareigojantį ES valstybes nares turimas požemines gamtinių dujų saugyklas iki šių metų lapkričio užpildyti 80 proc., o vėlesniais metais - 90 procentų.

Naujos taisyklės buvo priimtos per rekordiškai trumpą laiką ir skubos tvarka, atsižvelgiant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pasmerkė kaip „karo nusikaltimą“ Rusijos pirmadienį surengtą mažiausiai 18 žmonių gyvybių pareikalavusį raketos smūgį vidurio Ukrainoje, kurio taikiniu tapo gausiai lankomas parduotuvių centras.

Vokietijoje susitikę lyderiai pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti su šiuo incidentu Kremenčuko mieste susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn.

Kadras iš Volodymyro Zelensio „Telegram“ vaizdo įrašo/Smogta prekybos centrui Kremenčuke

„Beatodairiškos atakos prieš nekaltus civilius yra karo nusikaltimas“, – sakoma pranešime, kuriuo taip pat smerkiama ši „pasibjaurėtina ataka“.

Ukraina kaltino Rusiją, kad ši sąmoningai taikėsi į civilius, nes prekybos centrui buvo smogta tokiu metu, kai jame susirenka daugiausiai žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per platformą „Telegram“ pirmadienį vakare paskelbtame vaizdo pranešime šį incidentą vadino „vienu begėdiškiausių teroro aktų per Europos istoriją“.

„Taikus miestas, eilinis prekybos centras, viduje – moterys, vaikai, eiliniai civiliai“, – kalbėjo V.Zelenskis, anksčiau pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame matyti liepsnojantis prekybos centras ir prie jo susirinkę dešimtys gelbėtojų bei ugniagesių automobilis.

Poltavos srities, kurioje yra Kremenčukas, administracijos vadovas Dmytro Luninas antradienį sakė, kad per šią ataką žuvo mažiausiai 18 žmonių.

Dar 59 žmonės buvo sužeisti, sakė gelbėjimo tarnybos vadovas Serhijus Krukas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos smūgių civiliniams taikiniams, pranešė organizacija.

Posėdis numatytas antradienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

Susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta pirmadienį surengtam raketų smūgiui prekybos centrui vidurio Ukrainos Kremenčuko mieste, sakė Albanijos, kuri rotacine tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, misijos atstovas.  

Susitikime taip pat bus aptartas sekmadienį surengtas Kyjivo bombardavimas, per kurį smogta gyvenamajam kompleksui, nurodė jis.    

Per Rusijos smūgį prekybos centrui Kremenčuke žuvo mažiausiai 18 žmonių. Šią ataką jau pasmerkė JT ir pasaulio lyderiai. 

Ukrainos pareigūnai apkaltino Maskvą, kad ji taikosi į civilius gyventojus. Pirmadienį buvo pranešta apie dar du rusų pajėgų smūgius Ukrainos rytuose, per kuriuos žuvo mažiausiai 12 civilių. 

Vasario gale į Ukrainą įsiveržusi Rusija neigia, kad sekmadienį smogė gyvenamajam rajonui Kyjive. Ji tvirtina, kad buvo atakuota ginklų gamykla.   

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko sekmadienį sakė, kad per smūgius žuvo vienas žmogus ir dar šeši, tarp jų septynių metų mergaitė, buvo sužeisti. Tai buvo pirmieji rusų pajėgų raketų smūgiai Kyjivui per beveik tris savaites. 

Antradienio rytas Mykolajivo mieste prasidėjo sprogimais, paskui kuriuos sekė įspėjimai apie lėktuvų atakas.

Informaciją apie sprogimus savo „Telegram“ kanale patvirtino Mykolajivo meras Olegas Senkevičius. 

Jis skelbė, kad 5 val. mieste pasigirdo sprogimai. 

5:02 val. mieste pasigirdo sirena – buvo paskelbtas oro pavojus.

Kol kas informacijos apie padarytą žalą nėra.