„Rusijai turi nekilti kvailų minčių“: Estijos žvalgybos vadas prabilo apie sunkią užduotį NATO

Su Rusija besiribojanti Estija nuo karo Ukrainoje pradžios padvigubino savo išlaidas gynybai iki 3,4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) šiais metais – antros pagal dydį NATO – ir nuo kitų metų padidino mokesčius, kad galėtų įsigyti gynybai skirtų šaudmenų atsargų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / „AP“/„Scanpix“

Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas žurnalistams įvardijo, kokia užduotis laukia Aljanso dabar vykstančių įvykių fone.

„NATO užduotis per ateinančius 10-20 metų bus sulaikyti arba atgrasyti Rusiją, kad jai nekiltų kvailų minčių kariniu būdu veržtis į Vakarus“, – antradienį „Reuters“ sakė jis.

„Postimees“/„Scanpix Baltics“/Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas
„Postimees“/„Scanpix Baltics“/Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas

„Manau, kad tai įmanoma padaryti, tačiau Vakaruose į šį klausimą reikia žiūrėti rimtai ir kad mes investuotume (į gynybą)“, – pridūrė K.Rosinas.

Nors Rusija ne kartą neigė turinti kokių nors planų pulti NATO šalį, jos gynybos ministras šią savaitę pareiškė, kad Maskva per artimiausią dešimtmetį turi būti pasirengusi kovoti su NATO Europoje.

„NATO ir nacionaliniai kariniai planai turi būti patikimi, realūs ir paremti realiais ištekliais, susijusiais su esančiomis karinėmis pajėgomis, tolesniais daliniais, amunicija. Jei tinkamai atliksime namų darbus, galėsime atgrasyti Rusiją“, – atkreipė dėmesį žvalgybos vadas.

Nors, anot jo, jam sunku įsivaizduoti, jog Rusija artimiausiu metu pradės derybas dėl Ukrainos, K.Rosinas teigė, kad Maskva „stengsis apriboti NATO veiklą, NATO infrastruktūrą ir karių buvimą šalia Rusijos“, įskaitant NATO rytinio flango valstybes.

Per tradicinį kreipimasi į tautą ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad yra pasirengęs kompromisui dėl Ukrainos per galimas derybas su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Šantažo pavojus

Interviu metu vyriausiasis estų žvalgybos pareigūnas palietė ir Kinijos temą. Jo vertinimu, gali kilti Kinijos šantažo pavojus, jei Estija neuždraus kiniškų technologijų svarbiausiose ekonomikos dalyse, pavyzdžiui, saulės inverteriuose, kurie jungia saulės kolektorius prie elektros tinklo ir kuriuos galima išjungti nuotoliniu būdu.

„Jei susiklostytų situacija, kai Kinija norėtų mus pastūmėti priimti politinį sprendimą, o kai kurie sektoriai iš tikrųjų nėra mūsų kontroliuojami. Tai reikštų, kad visa šia įranga būtų galima manipuliuoti iš Kinijos“, – atkreipė dėmesį K.Rosinas.

„Toks scenarijus šiandien galbūt nėra realus, tačiau turime vengti, kad vieną dieną jis netaptų tikrove“, – pridūrė jis.

Estijos užsienio žvalgybos vado komentarai sutampa su NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte's komentarais, kuris šio mėnesio pradžioje pareiškė, kad Aljansas sustiprins dalijimąsi žvalgybos informacija ir pagerins ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą susidūręs su priešiškais Rusijos ir Kinijos sabotažo veiksmais prieš sąjungininkus.

Rusija atmetė daugkartinius kaltinimus dėl hibridinių veiksmų.

Kinija ne kartą neigė kaltinimus dėl šnipinėjimo Europoje. Pastaraisiais metais Kinija taip pat pradėjo įvardyti tariamas Vakarų įsilaužimo operacijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis