Rusija planuoja užimti Donecko sritį iki rugsėjo 15 dienos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad okupantai bando TATENA misiją Zaporižios atominėje elektrinėje paversti nevaisinga ekskursija po elektrinę. Tai jis pasakė per vakarinį vaizdo kreipimąsi.

„Šiandien TATENA misija atvyko į Zaporižios AE. Gerai, kad tai įvyko, pats faktas, nepaisant visų Rusijos kariškių provokacijų ir ciniško Enerhodaro bei elektrinės teritorijos apšaudymo. Ukraina padarė viską, kad ši misija įvyktų. Tačiau blogai yra tai, kad okupantai šią TATENA misiją, kuri iš tiesų yra būtina, bando paversti bevaise ekskursija po elektrinę. Tikiu, kad tam bus užkirstas kelias“, – sakė valstybės vadovas.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

Pasak V.Zelenskio, šioje situacijoje svarbiausia, kad misijos atstovai „turėtų valios padaryti būtent objektyvias išvadas“ dėl situacijos stotyje, nepaisant nuolatinio apšaudymo, Rusijos kariškių ir ginkluotės buvimo stotyje, tyčiojimosi iš Ukrainos personalo ir bandymų perduoti stotį „Rosatom“ atstovams, kurie „nesugeba atsakingai elgtis su tokiu objektu“.

„Tai yra grasinimų priežastys. Turime aiškių įrodymų, kad Rusija padarė labai daug ciniškų dalykų, siekdama apgauti misiją, be kita ko, įbaugino Enerhodaro gyventojus. Okupantai privertė žmones meluoti TATENA atstovams...“, – sakė prezidentas.

Jis pridūrė, kad per susitikimą su TATENA generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossi ir misijos nariais šalys Kyjive susitarė, kad misiją būtinai lydės Ukrainos ir tarptautinės žiniasklaidos žurnalistai.

„Nepriklausomi žurnalistai. Kad pasaulis pamatytų tiesą. Kad pamatytų tai, kas vyksta iš tikrųjų. Deja, tai nebuvo padaryta. Nors buvo pažadėta. Deja, okupantai neįsileido žurnalistų, bet suorganizavo savo propagandistų minią. Deja, TATENA atstovai neapsaugojo nepriklausomos žiniasklaidos atstovų“, – sakė V.Zelenskis.

Valstybės vadovas išreiškė viltį, kad misija vis dėlto padarys nešališkas išvadas pagal gamykloje susiklosčiusias aplinkybes.

„Ir pagrindinis dalykas, kuris turi įvykti, yra stoties teritorijos demilitarizavimas. Toks yra Ukrainos ir tarptautinių pastangų tikslas. Ir blogai, kad dar negirdėjome jokio TATENA raginimo. Nors apie tai kalbėjomės su ponu Grossi per susitikimą Kyjive. Tai buvo pagrindinis – pagrindinis! – mūsų susitarimuose numatytas saugumo aspektas: demilitarizacija ir visiškas kontrolės perdavimas mūsų branduolinės energetikos specialistams“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis pabrėžė, kad kai Rusijos kariškiai su ginklais ir amunicija galutinai paliks Zaporižios AE teritoriją, kai okupantai nustos apšaudyti Enerhodarą bei aplinkines teritorijas ir rengti kitas provokacijas, elektrinė galės grįžti prie gana saugios veiklos, kuri visada buvo tokia, kai elektrinę kontroliavo Ukraina.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad šios JT agentūros ekspertai pasiliks Pietų Ukrainoje esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje po ketvirtadienį įvykusio vizito šioje jėgainėje.

R.Grossi vadovavo inspektorių grupei apžiūrint Rusijos užimtą AE, kuri pastarosiomis dienomis buvo dažnai apšaudoma. Šios kautynės sukėlė nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

„Scanpix“/AP nuotr./Rafaelis Grossi Ukrainoje

„Šiandien pasiekėme kai ką labai svarbaus, o svarbiausia, kad TATENA lieka čia. Tegul pasaulis žino, kad TATENA lieka Zaporižioje“, – sakė agentūros vadovas vaizdo įraše, po inspekcijos paskelbtame rusų naujienų agentūros „RIA Novosti“.

Grįžęs į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją jis žurnalistams sakė: „Akivaizdu, kad jėgainė ir jos fizinis vientisumas buvo kelis kartus pažeisti.“

Pasak R.Grossi, dalis TATENA komandos liks Zaporižioje „iki sekmadienio arba pirmadienio“, kad toliau vertintų pažeidimus, tačiau nenurodė dirbsiančių specialistų skaičiaus.

Inspekcijos metu „per šias kelias valandas mums pavyko surinkti daug informacijos. Pagrindinius dalykus, kuriuos man reikėjo pamatyti, aš pamačiau, o jūsų paaiškinimai buvo labai aiškūs“, – minėtame vaizdo įraše kalbėjo R.Grossi.

Jis taip pat gyrė elektrinės darbuotojus ir vadovus, kurie „profesionaliai tęsia savo darbą“, nepaisydami „labai sudėtingų aplinkybių“.

Rusų naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, R.Grossi ir dalis jo komandos iš elektrinės išvyko ketvirtadienio popietę keturiais iš devynių automobilių, kuriais atvyko TATENA misija.

Pastarąsias savaites Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – ne kartą buvo apšaudoma. Kyjivas ir Maskva dėl šių atakų kaltina vienas kitą.

Rusijai būtų sveika pralaimėti karą Ukrainai, kad jos žmonės galėtų pažvelgti į pasaulį kitomis – ne imperialistinėmis – akimis, sako Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

„Kaip buvęs politologas, asmeniškai manau, kad Rusijos žmonės turi pralaimėti šį karą, jiems būtų sveika pralaimėti karą, kad galėtų pažiūrėti į pasaulį kitomis akimis. Tai nebus jų orumo pralaimėjimas (...).  Norėčiau, kad rusų tauta išmoktų pralaimėti neprarandant orumo, mes galime padėti“, – Lietuvoje surengtame Laisvosios Rusijos kongrese ketvirtadienį sakė A.Pabrikas.

Diskusijoje, pavadintoje „Karas Ukrainoje: paskutinis Rusijos imperijos karas?“, apie galimybes Rusijai atsikratyti imperialistinio mentaliteto taip pat kalbėjo Lietuvos, Lenkijos Vyriausybių atstovai Pawelas Jablonskis, Mantas Adomėnas, buvęs Estijos prezidentas Toomas Ilvesas, Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komisijos vadovas Thomas Tugendhatas.

A.Pabrikas tvirtino tikintis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pažymės „imperinių karų pabaigą“, primindamas, kad buvusios imperijos – Didžioji Britanija, Prancūzija, imperija siekusi tapti Vokietija – taip pat turėjo daugybę metų kovoti už tai, kad pasikeistų žmonių mentalitetas.

Anot jo, apie naują demokratinį Rusijos etapą kai kurie ekspertai kalbėjo žlugus Sovietų Sąjungai.

„Bet taip neatsitiko, XXI amžiuje mes susiduriame su tuo, Matome, kad egzistuoja koncentracijos lageriai, visiškai ignoruojamos tarptautinės teisės, matome, kaip elgiamasi su belaisviais, Ukrainos kariais. Matome civilių deportacijas, prievartavimus, matome kapus“, – sakė jis.

Ministras priminė, kad Baltijos šalys, Lenkija, Suomija patyrė tokią pat Rusijos agresiją ir ši atmintis yra gyva, o kiekvienas karas „atveda prie pagirių“ vertinant praeitį.

„Vienintelė mūsų viltis – kad Rusijos žmonės pakeis savo mentalitetą, nesistengs plėstis už sienų, bet įžvelgs savo pačios šalies didybę. Tai įmanoma, galite sukurti demokratiją, ekonomiką, daryti viską, ką norite, ir nebūtina to daryti kitų, kitų teritorijų sąskaita“, – kalbėjo jis.

Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos užsienio reikalų viceministras P.Jablonskis lygino dabartinę Rusiją su nacistine Vokietija, kuri po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė, atsikratė imperialistinio mentaliteto ir tapo viena stipriausių pasaulio ekonomikų pasaulyje.

„Būtent todėl, kad jie pralaimėjo karą, jie buvo nugalėti, jie turėjo keistis, nebuvo kito kelio. Būtent todėl ir kalbame apie Rusijos imperiją, kuri ji niekada nebuvo nugalėta, buvo daug kovų viduje, po kurių keitėsi valdžios, bet ji niekada neatsisakė būti imperija, niekada neatsikratė savo aspiracijų tarpti, augti“, – kalbėjo jis. 

Buvęs Estijos vadovas T.Ilvesas atkreipė dėmesį, kad Vakarų valstybėse apstu pastangų ieškoti užtarimo Rusijai net ir karinės agresijos akivaizdoje, svarstymų, kad Ukraina turėtų atsisakyti teritorijų vardan taikos.

Jis taip pat tai lygino su Antrojo pasaulinio karo pradžia, kuomet nacistinei Vokietijai buvo leista pasiimti vienas po kitų teritorijų.

„Negalime nutraukti sankcijų – jie turi pajusti pasekmes, taip pat, kaip fašistinė Vokietija po Antrojo pasaulinio karo. Jokios sankcijos nebus atšauktos, kol nebus pasirašytas realus susitarimas dėl Ukrainos atkūrimo ir reparacijų (...). Kad Rusija niekada daugiau nesielgtų, kaip imperija, Rusija turi sumokėti už status quo atkūrimą ir fiziškai – pinigais, už tą, ką jie padarė Ukrainoje“, – kalbėjo buvęs Estijos prezidentas.

Jis taip pat pabrėžė karinio tribunolo Niurnberge būtinybę už Rusijos politinės ir karinės vadovybės nusikaltimus – tik tuomet, pasak jo, galima bandyti atkurti santykius su Rusija. 

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas taip pat akcentavo, jog Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo ne dėl strateginių, o dėl „ideologinių ir kolonijinių“ tikslų. Iki tol, anot jo, Rusija jau ne kartą demonstravo siekį uzurpuoti kitas tautas ir paversti juos „antrarūšiais piliečiais“.

„Jei Rusija pamatys kitas teritorijas, kurias gali aneksuoti, tai taps tolesnės agresijos taikiniu. Tad ukrainiečiai turi būtinai laimėti. Antroji sąlyga priklauso nuo mūsų – nuo laisvo, Vakarų pasaulio. Mes turime užtikrinti nepertraukiamą pagalbą, politinę pagalbą“, – pabrėžė M.Adomėnas.

Jis teigė, jog ir šiuo metu svarstomas rusų vizų ribojimo klausimas, energetinės priklausomybės nuo Rusijos atsisakymas skirtas „ne kam nors pamokyti, bet dėl to, kad užtikrintumėme savo saugumą“.

JK Bendruomenių rūmų narys T.Tugendhatas priminė, kad praeityje kalbėta apie tai, kad Rusija taps arba Europos, arba Kinijos sąjungininke.

„Putinas žingsniuoja link Kinijos, o ne link laisvo pasaulio, o tai gali būti ir grėsmė pačiai Rusijai“, – sakė jis.

„Šis karas, tikėkimės, paskutinis imperialistinis Rusijos karas gali tapti pabaiga tos formos tironijos, kuria stebėjome pastarąjį šimtmetį. Vienos iš paskutinių represijų – Baltijos valstybėse, Baltarusijoje, Sakartvele. Gali būti, tai taps šio smurto pabaiga, o demokratija į Rusiją ateis“, – vylėsi politikas.

Rusija ketvirtadienį pradėjo didelio masto karines pratybas, kuriose dalyvauja kelios Kremliui draugiškos šalys, įskaitant Kiniją, tvyrant aštriai įtampai tarp Maskvos ir Vakarų valstybių.

Planuojama, kad mokymai „Vostok 2022“ vyks iki rugsėjo 7 dienos keliuose poligonuose Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir vandenyse prie šalies rytinės pakrantės.

Tokia žinia nuskambėjo tęsiantis Maskvos ir Vakarų šalių konfrontacijai dėl karo Ukrainoje.

Aktyvusis pratybų etapas prasidėjo ketvirtadienio rytą nuo karo lėktuvų, priešlėktuvinių dalinių manevrų ir išminavimo Japonijos jūroje imitacijų, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Kovinės aviacijos įgulos turės mokytis perimti oro taikinius... ir iš oro suduoti smūgius antžeminiams taikiniams“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ministerija paskelbė nuotraukų, kuriose matyti kylantys ir rikiuote skrendantys kariniai orlaiviai, taip pat manevrus atliekančios oro erdvės gynybos raketų sistemos „Pancir“.

Maskvos duomenimis, pratybose dalyvaus per 50 tūkst. karių ir daugiau nei 5 tūkst. karinės technikos vienetų, įskaitant 140 orlaivių ir 60 laivų.

Tarp mokymuose dalyvaujančių šalių yra kelios Rusijos kaimynės, taip pat Sirija, Indija ir svarbi Maskvos sąjungininkė Kinija.

Panašios pratybos pastarąjį kartą buvo surengtos 2018 metais.

Rugpjūtį patvirtindamas savo dalyvavimą „Vostok 2022“ Pekinas pabrėžė, kad šie bendri manevrai „nesusiję su dabartine tarptautine ir regionine padėtimi“.

Nuo vasario, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Maskva mėgina užmegzti glaudesnius ryšius su Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos šalimis – ypač su Kinija.

Rusija reiškė solidarumą su Pekinu per rugpjūtį įvykusį JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą demokratiškame Taivane, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad nors šiltėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai kelia pavojų pasaulio saugumui, Vašingtonas „nieko neįžiūri“ pratybose „Vostok 2022“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per atvirą pamoką „Pokalbis apie svarbius dalykus“ Kaliningrade pareiškė, kad Ukrainos teritorijoje buvo kuriamas „antirusiškas anklavas“, pranešė Kremliaus „Telegram“ kanalas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Pasak V.Putino, sukurtas anklavas kelia grėsmę Rusijos Federacijai.

„Todėl ten kovojantys mūsų vaikinai gina ir Donbaso gyventojus, ir pačią Rusiją“, – sakė Rusijos prezidentas.

Okupantai atidėjo Donecko srities užėmimo terminą. Dabar prie administracinių sienų planuoja išeiti iki rugsėjo 15 d, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

Anot jo, įsibrovėliai laiko okupuotus Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolaivo rajonus. Kartu O.Hromovas pabrėžė, kad rusai bando sudaryti sąlygas atnaujinti puolimą.

„Rusijos okupacinės pajėgos vėl koreguoja savo planus ir veiksmus pagal Putino įsakymą iki rugsėjo 15 dienos įžengti į administracines Donecko srities ribas“, – rašoma pranešime.

Baltarusijoje, prie sienos su Ukraina, rugsėjo 8-14 dienomis kartu su Rusija ir kitomis Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalimis vyks karinės pratybos, apie tai pasakojo Ukrainos Generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

„Pratybų idėja numato išlaisvinti dalį prarastos sąlyginės šalies teritorijos. Gali būti, kad vadinamoji „prarasta teritorija“ reiškia Žytomyro, Voluinės ir Rivnės sričių pasienio teritorijas“, – perspėjo jis.

Anot jo, daroma prielaida, kad pagrindinis dėmesys, kaip ir pratybose, bus skiriamas manevringos gynybos vykdymui pereinant prie kontratakos. Iš Baltarusijos kariuomenės pratybose dalyvaus valdymo organai, kariniai daliniai ir Baltarusijos Respublikos Vakarų operatyvinės vadovybės padaliniai.

Kalbant apie naujos Rusijos karių puolimo iš Baltarusijos teritorijos grėsmę arba Baltarusijos karių invaziją į Ukrainą, ji šiuo metu yra nedidelė, pažymėjo O.Hromovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo politiką palaikyti dialogą su Rusija, nepaisant Maskvos surengtos invazijos į kaimyninę šalį.

E.Macronas pabrėžė, kad Turkija neturėtų būti vienintelė su Kremliumi besikalbanti galingoji valstybė ir kad jau reikėtų ruoštis galimybei užbaigti konfliktą taikos derybomis.

Prancūzų lyderis nuo karo pradžios vasario pabaigoje daugelį kartų kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu; paskutinis jųdviejų pokalbis įvyko po ilgos pertraukos rugpjūčio 19 dieną.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kurio santykiai su E. Macronu yra pašliję, aktyviai siekia atlikti tarpininko vaidmenį. Pastaraisiais mėnesiais R.T.Erdoganas asmeniškai susitiko tiek su V.Putinu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Kas nori, kad Turkija būtų vienintelė pasaulio galybė, toliau besikalbanti su Rusija?“ – per Eliziejaus rūmuose vykusį Prancūzijos ambasadorių susitikimą retoriškai klausė E.Macronas.

„Negalime pasiduoti jokiai netikros moralės formai, kuri mus paliktų bejėgius“, – pabrėžė jis.

„Diplomato darbas – kalbėtis su visais, ypač su žmonėmis, su kuriais nesutariame. Todėl ir toliau tai darysime, derindami veiksmus su savo sąjungininkais“, – pridūrė prezidentas.

Pasak E.Macrono, pasaulio galingosios valstybės jau dabar turėtų ruoštis „derybomis siekti taikos“, kad būtų nutrauktas daugiau nei pusmetį besitęsiantis konfliktas. Vis tik prezidentas pabrėžė, kad dėl potencialaus dialogo laiko ir sąlygų turėtų spręsti pats Kyjivas.

„Turime ruoštis ilgam karui. Turime vengti eskalacijos ir ruoštis taikai, – kalbėjo E.Macronas. – Ruoštis taikai reiškia kalbėtis su visomis šalimis, įskaitant Rusiją – tą dariau prieš kelias dienas ir darysiu vėl.“

Pasak prezidento, jo siūloma taika nebūtų pasiekta sąlygomis, „su kuriomis būtų susidūrusi Ukraina, jeigu būtume ją palikę likimo valiai“.

Pasak E.Macrono, Vakarų šalių – be kita ko, ir Prancūzijos – karinė pagalba Ukrainai, leido jai atlaikyti Rusijos invaziją daug veiksmingiau, nei prognozavo daugelis ekspertų ir pati Maskva.

„Mes nedalyvaujame kare, mes to nenorime“, – sakė E.Macronas, pakartodamas argumentą, kuriuo rėmėsi nuo pirmųjų karo dienų.

„Tačiau negalime leisti Rusijai laimėti šio karo karinėmis priemonėmis – užimant teritoriją ir kartu parodant, kad tarptautinė santvarka ir mūsų vertybės pralaimėjo agresijos akivaizdoje.“

Eliziejaus rūmų šeimininkas perspėjo, kad Europa turi išlikti vieninga, ir pažymėjo, jog tam tikros šalys ragina laikytis karingesnės pozicijos arba svarsto vienašališkas priemones.

„Negalime leisti, kad šis karas suskaldytų Europą. Europos vienybė yra svarbiausia. Europos padalijimas buvo vienas iš Rusijos karo tikslų“, – kalbėjo E.Macronas.

Rusijos pajėgos į savo kontroliuojamas teritorijas per prievartą perkelia Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant bėgančius nuo karo veiksmų, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) ataskaitoje. 

Priverstinis perkėlimas „yra rimtas karo įstatymų pažeidimas, prilygstantis karo nusikaltimams ir galimam nusikaltimui žmoniškumui“, teigia teises ginanti organizacija.

„Human Rights Watch“ apklausė 54 žmones, kurie buvo perkelti į Rusiją arba pažinojo tokių žmonių. Kai kurie iš jų taip pat padėjo ukrainiečiams, bandantiems išvykti iš Rusijos po to, kai Maskvos pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.

Dauguma šių per prievartą perkeltų žmonių bėgo iš Mariupolio uostamiesčio, kuris prieš jį užimant Rusijos kariuomenei patyrė ilgalaikę apgultį ir intensyvų apšaudymą.

Kiti buvo vežami iš Charkivo regiono rytinėje Ukrainoje.

„Žinoma, jei būtume galėję, būtume pasinaudoję galimybe išvykti į Ukrainą, – HRW sakė viena iš Mariupolio perkelta moteris.- Bet mes neturėjome jokio pasirinkimo, jokios galimybės vykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas.“

„Ukrainos civiliams neturėjo būti palikta kito pasirinkimo, kaip tik vykti į Rusiją“, – sakė vienas iš ataskaitos autorių  „Human Rights Watch“ vyresnysis krizių ir konfliktų tyrėjas Belkis Wille.

Ataskaitoje teigiama, kad pakeliui daugeliui civilių buvo taikoma privaloma saugumo patikra, vadinamas „filtravimas“, kurio metu buvo surenkami jų biometriniai duomenys ir pirštų antspaudai, atliekama kūno apžiūra ir tikrinami asmeniniai daiktai.

Pasak B.Wille, nė vienam saugaus prieglobsčio ieškančiam asmeniui negali būti vykdoma prievartinė jį žeminanti patikra.

Vienas vyras iš Mariupolio HRW pasakojo, kad po to, kai jį ir dar dešimtis Mariupolio gyventojų sulaikė Rusijos kariai, jie dvi savaites buvo laikomi kaimo mokyklos pastate antisanitarinėmis sąlygomis, o vėliau perėjo patikros procedūrą.

„Jautėmės kaip įkaitai“, – pasakojo jis.

„Human Rights Watch“ teigimu, toks filtravimo procesas, savo apimtimi ir sistematiškumu nukreiptas prieš Ukrainos piliečius, yra „baudžiamojo ir piktnaudžiaujamojo“ pobūdžio.

Jis neturi „jokio teisinio pagrindo“ ir yra „akivaizdus teisės į privatumą pažeidimas“, nurodė NVO.

HRW liepos 5 dieną išsiuntė Rusijos pareigūnams savo ataskaitos išvadas ir uždavė keletą su ja susijusių klausimų, tačiau iki šiol atsakymo į juos nesulaukė.

„Reikia nedelsiant nutraukti žmonių gabenimą į Rusijos okupuotas teritorijas ir toliau į Rusijos gilumą be jų sutikimo“, – sakė B.Wille.

Ukrainoje ketvirtadienį prasideda nauji mokslo metai, tačiau karo draskomos šalies antrajame pagal gyventojų skaičių mieste Charkive per Rusijos pajėgų apšaudymą apgadinta jau dešimtys švietimo įstaigų, pranešė viena britų labdaros organizacija.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Centre for Information Resilience“ (CIR) nurodė, kad 41 įstaiga buvo „iš dalies arba visiškai sunaikinta“ mieste, „beveik nuolat“ apšaudomame nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Ukrainos šiaurės rytuose, vos už 50 km nuo Rusijos sienos, esančiam Charkivui pavyko atremti Maskvos pajėgų pastangas užimti šį miestą, kur prieš karą gyveno 1,4 mln. žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Nuo konflikto pradžios jis smarkiai bombarduojamas, o šimtai gyventojų žuvo, nurodo pareigūnai.

CIR ataskaitoje švietimo įstaigų apšaudymas vadinamas „tikslingu“ ir pabrėžiama, kad tai nėra „beatodariškų atakų prieš civilinę infrastruktūrą šalutinis rezultatas“.

Remiantis ataskaita, tarp bombarduotų įstaigų yra „internatinė mokykla silpnaregiams vaikams, 218 metų senumo universitetinė biblioteka, universitetinis treniruočių baseinas, naudojamas olimpinių atletų, ir beveik 100 metų senumo profesinė mokykla“.

Dėl apšaudymo „blokuojamos galimybės saugiai naudotis specializuota įranga, skirta neįgaliems vaikams, iškilo pavojus nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išlikusioms knygoms, daužomos olimpinės svajonės ir nutraukiamas ugdymas aukštojo išsilavinimo įstaigose, kurios veikė ištisas kartas“.

Pasak Ukrainos pareigūnų, per bombardavimą ir apšaudymą šalyje iš viso apgadinta 2 199 švietimo įstaigos, 225 iš jų yra visiškai sunaikintos.

Per Švietimo ministerijos atliktas apžiūras paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė visų 23 tūkst. mokyklų turi bunkerius, reikalingus norint pradėti kontaktines pamokas. Bunkerių neturinčioms įstaigoms teks mokyti vaikus įvairiomis ryšio priemonėmis.

Charkivo meras Ihoris Terechovas praėjusį mėnesį pranešė, kad dėl nuolatinio apšaudymo visos miesto mokyklos naujus mokslo metus pradės nuotoliniu būdu.

„Tūkstančiai mokinių visame Charkive šiuo metu negali saugiai lavintis, neturi techninės bei specializuotos įrangos ir negali įgyti profesinio mokymo, o to pabaigos vis dar nesimato“, – rašoma CIR ataskaitoje.