Kadangi K.Curkan bylos medžiaga yra įslaptinta, o procesas vyko už uždarų durų, Maskvos miesto teismas viešai paskelbė tik nuosprendžio įžangą ir rezoliuciją.
Pagal Rusijos įstatymus šnipinėjimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, bet šalyje moterims neskiriamos laisvės atėmimo bausmės griežto režimo pataisos kolonijose, tad K.Curkan bus pasiųsta į bendro režimo koloniją.
Tačiau į bausmės trukmę įskaičiuojant ikiteisminiame kalinime praleistą laiką viena areštinėje praleista diena nebus skaičiuojama kaip 1,5 paros įkalinimo.
Federalinės saugumo tarnybos (FSB) tyrėjai kaltino 2018 metų vasarą sulaikytą K.Curkan šnipinėjimu.
K.Curkan buvo kaltinama iki 2015 metų rugsėjo 29 dienos perdavusi Moldovos informacijos ir saugumo tarnybai (SIB) „duomenų apie elektros energijos tiekimą tam tikru laikotarpiu iš Rusijos Federacijos į Ukrainos teritoriją“.
Jos advokatai anksčiau citavo tyrėjus, sakiusius, kad K.Curkan 2004 metų rugpjūčio 16-ąją „tapo agente, konfidencialiai bendradarbiaujančia su moldavų specialiąja tarnyba“, o 2015 metų balandžio 21 dieną „Maskvoje gavo Energetikos ministerijos dokumento dėl rusų energijos kompanijų veiksmų tarptautinio bendradarbiavimo kanalu projekto elektroninę versiją“ ir 2015 metų rugsėjo 29 dieną „perdavė šį dokumentą Moldovos specialiajai tarnybai“.
Savo kaltės K.Curkan, iki 2018 metų birželio ėjusi elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ valdybos pirmininkės pareigas, kategoriškai nepripažįsta. Gynyba tvirtino, kad tyrimo įrodymai yra suklastoti.
Advokatai kėlė prielaidą, kad bylą keršydamas galėjo inicijuoti Rusijos remiamo separatistinio Padniestrės regiono buvęs prezidentas Jevgenijus Ševčiukas. Pati K.Curkan yra sakiusi, kad byla galėjo būti sukurpta buvusio Rusijos energetikos viceministro Viačeslavo Kravčenkos pastangomis.
Šių metų sausį 1-asis bendrosios jurisdikcijos apeliacinis teismas Maskvoje panaikino Maskvos miesto teismo gruodžio nutarimą pratęsti K.Curkan areštą iki 21 mėnesio ir pakeitė šią kardomąją priemonę uždraudimu atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau 2-asis kasacinis teismas Generalinės prokuratūros prašymu atšaukė apeliacinio teismo sprendimą ir grąžino K.Curkan kardomajam kalinimui. Laisvėje ji išbuvo tik 23 dienas.
K.Curkan byla už uždarų durų buvo nagrinėjam nuo rugsėjo 29 dienos. Prokurorai reikalavo skirti jai 18 metų laisvės atėmimo.
Teismas pridūrė, kad 656 mln. rublių (7,3 mln. eurų), konfiskuotų iš K.Curkan, buvo pervesti į valstybės iždą.
K.Curkan advokatas Ivanas Pavlovas sakė, kad jo klientė ketina apskųsti sprendimą.
Rusijos garsiausia žmogaus teisių organizacija „Memorial“ spalio mėnesį pavadino K.Curkan politine kaline, kurios teismas nebuvo teisingas.
„Curkan byla yra tiesiogiai susijusi su ginkluotu konfliktu Rytų Ukrainoje“, kur po 2014 metų sukilimo Rusija remia ginkluotus separatistus, nurodė „Memorial“.
Teismo procesą organizacija vadina valdžios pastangų „palaikyti Rusijos, kaip priešų apsiaustos tvirtovės, įvaizdį“ dalimi.
K.Curkan atvejis yra naujausia iš virtinės didelio dėmesio sulaukusių šnipinėjimo bylų Rusijoje, kurias kritikavo teisių gynimo grupės.
Liepą FSB dėl kaltinimų išdavyste areštavo gerbiamą, gynybos klausimais rašiusį buvusį žurnalistą Ivaną Safronovą, kuris neseniai tapo Rusijos kosmoso agentūros vadovo Dmitrijaus Rogozino patarėju.
Mėnesiu anksčiau Maskvos teismas už šnipinėjimą 16 metų kalėti nuteisė buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
