Atitinkamo registro duomenimis, „Meduza“ yra juridinis asmuo, įregistruotas 2014 metais Latvijoje kaip „SIA Medusa Project“.
„Meduza“ tokį Teisingumo ministerijos sprendimą ketina apskųsti teismui, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė portalo generalinė direktorė Galina Timčenko.
„Žinoma, apskųsime šį sprendimą“, – sakė ji.
Anot jos, „Meduza“ nebuvo informuota apie jokius patikrinimus, kurie galėtų suteikti pagrindą priskirti šį portalą į „užsienio agentams“.
G.Timčenko atsisakė spėlioti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
Atnaujinus minėtą registrą, jame dabar yra 19 žiniasklaidos priemonių ir asmenų.
Kremliaus kritikai teigia, kad prezidentas Vladimiras Putinas per du dešimtmečius valdžioje nutildė daugumą disidentų ir užmovė apynasrį žiniasklaidai.
Rusijoje tebeveikiantys keli nepriklausomi leidiniai yra smarkiai spaudžiami, sako kritikai.
Pasak „Meduza“, sprendimas priskirti šį tinklalapį „užsienio agentams“ jam yra „bloga žinia“.
Tviteryje paskelbtame pareiškime „Meduza“ pabrėžė, kad ši žymė suteikia „Rusijoje diskriminacinį statusą, dėl kurio mums bus sunkiau dirbti ir užsidirbti pragyvenimui“.
Organizacijos ar asmenys, kurie Rusijoje laikomi „užsienio agentais“, turi atskleisti savo finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti savo medžiagą; kitu atveju jiems gali grėsti bauda.
Pirmieji teisės aktai, kuriuose vartojama sąvoka „užsienio agentas“, buvo priimti 2012 metais ir iš pradžių buvo taikomi tik nevyriausybinėms organizacijoms.
2017-aisiais šio įstatymo nuostatas pradėta taikyti ir žiniasklaidos organizacijoms, atsakant į JAV sprendimą į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukti Kremliaus finansuojamą televiziją RT (anksčiau besivadinusią „Russia Today“).
Vašingtono finansuojamas „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), 2017 metais priskirtas „užsienio agentams“, neseniai sulaukė didžiulių baudų už šio įstatymo nesilaikymą.
