Apie 10 tonų meteoras penktadienį paliko baltų dūmų taką Uralo regiono padangėje tuo metu, kai pasaulis ruošėsi artimam Žemės prasilenkimui su kitu nemažu asteroidu, o Rusijos pareigūnai ragino sukurti pasaulinę apsaugos nuo kosminių objektų sistemą.
Netikėtas degančio meteoro sukeltas smūgis trumpam buvo paralyžiavęs eismą sunkiosios pramonės mieste Čeliabinske, kai gyventojai puolė į gatves stebėti neįprasto šviesos reginio, tačiau juos apėmė panika, kai tiesiai virš galvų pasigirdo galingas greičiau nei garsas skriejusio meteoro sukeltas trenksmas.
Daugiausiai žmonių nukentėjo nuo smūginės bangos išdaužytų langų šukių. Gydytojai sakė, kad kai kurie pacientai smarkiau nukentėjo, partrenkti nuo vyrių nuplėštų durų arba įgriuvus luboms. Šeštadienio rytą ligoninėse tebebuvo gydomi apie 50 žmonių.
Pareigūnai suskaičiavo 2 962 apgadintus pastatus, tarp jų ligonines, mokyklas ir įprastus daugiabučius, kuriuose buvo išdaužyti langai arba sutrūkinėjo sienos.
„Dirba speciali grupė, kuri dabar vertina pastatų seisminį stabilumą“, – nepaprastųjų situacijų ministras Vladimiras Pučkovas sakė gyventojams, atvykęs įvertinti padarinių į šį Uralo miestą.
„Būsime ypatingai atsargūs vėl įjungdami dujas“, – jis pridūrė televizijos reportaže.
Meteoroido, kuris vadinamas meteoritu, jeigu pasiekia Žemės paviršių, nuolaužos, kaip manoma nukrito į užšalusį Čebarkulio ežerą Čeliabinsko srityje. Tačiau šeši narai, kurie šeštadienį tris valandas naršė to ežero dugną, nieko nerado dumblo nuosėdose.
„Jie iškart suvokė, kad matomumas vandenyje nulinis ir kad dugną dengia 1,5 metro klampaus dumblo sluoksnis“, – vienas paieškų komandos narys sakė Rusijos žiniasklaidai.
Nepaprastųjų situacijų ministras pažymėjo, kad kol kas tame regione nerasta jokių meteoritų, nors penktadienį ten buvo pasiųsti apie 20 tūkst. gelbėtojų.
Pareigūnai suskaičiavo 2 962 apgadintus pastatus, tarp jų ligonines, mokyklas ir įprastus daugiabučius, kuriuose buvo išdaužyti langai arba sutrūkinėjo sienos.
Šis meteoro sprogimas tikriausiai laikytinas vienu iš labiausiai sukrečiančių kosminių reiškinių Rusijos danguje nuo 1908-ųjų Tunguskos katastrofos, kai Sibire driokstelėjo itin stiprus sprogimas, kurį dauguma mokslininkų sieja su asteroidu arba kometa.
JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkai apskaičiavo, kad per sprogimą atmosferoje atpalaiduotos energijos kiekis buvo apie 30 kartų didesnis negu atominės bombos, numestos ant Japonijos miesto Hirošimos per Antrąjį pasaulinį karą.
„Prognozuojame, kad tokio masto įvykis įvyksta vidutiniškai kartą per 100 metų“, – sakė NASA Netoli Žemės esančių objektų programos biuro atstovas Paulas Chodasas.
„Kai krinta tokio dydžio ugnies kamuolys, galima tikėtis, kad paviršių pasiekia daug meteoritų, ir šiuo atveju tarp jų tikriausiai buvo stambių nuolaužų“, – jis nurodė NASA interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
Drama Rusijoje įvyko keliomis valandomis anksčiau, nei prie žemės priartėjo kitas lauktas asteroidas „2012 DA14“. Pastarasis praskriejo pro šalį mažiausiu 27 tūkst. kilometrų atstumu.
Šis dangaus kūnas praskriejo arčiau mūsų planetos negu kai kurie aukštose orbitose skriejantys palydovai, todėl Rusijoje pasigirdo balsų, jog pats laikas imtis bendrų veiksmų visame pasaulyje skydui nuo kosminių grėsmių sukurti.
„Užuot kariavę Žemėje, žmonės turėtų kurti bendrą apsaugos nuo asteroidų sistemą“, – Rusijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas penktadienio vakarą parašė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
JAV kosminė agentūra nurodė, kad prasilenkimas su asteroidu „2012 DA14“ buvo „iki šiol artimiausias iš anksto prognozuotas tokio dydžio objekto priartėjimas prie Žemės“.
NASA prognozės rodo, kad nedideli asteroidai, panašūs į „2012 DA14“, priartėja prie Žemės vidutiniškai kartą per maždaug 40 metų, tačiau susiduria su mūsų planeta tik kartą per maždaug 1 200 metų.
