Rusijoje nebeteisiama net už kaimynų žudymą, jei sutinki vykti į Ukrainą

Žmogaus teisių gynėjų teigimu, jau porą mėnesių, dar prieš V.Putinui pasirašant įstatymą, iš kiekvieno tardymo izoliatoriaus be teismo kas mėnesį buvo paleidžiama mažiausiai po 50 įtariamųjų. Dabar, pasak jų, šis srautas tik didės.

2024 m. kovą 33 metų Aleksandras Voronecas 16 kartų peiliu smogė savo kaimynui. Jis su savo auka gyveno toje pačioje Zorgės gatvės namo laiptinėje Novosibirske.

„Išvakarėse Voronecas susipyko su gretimoje parduotuvėje dirbusia pardavėja, ji jam papriekaištavo, nes jis šaukė ir apskritai elgėsi neadekvačiai. Jis trenkė jai į veidą. Vėliau jis grįžo namo pasiimti pistoleto ir taikėsi į jos buto langus. Atrodo, kad nešaudė, bet šaukė, kad ją užmuš ir sužalos“, – pasakoja įtariamojo kaimynė Natalija.

Pardavėjos dėdė, kaimynų teigimu, atėjo į A.Voroneco namus aiškintis santykių.

„Jis pasibeldė. O tas net neleido jam įeiti pasikalbėti, tiesiog prie durų jį supjaustė. Mes žinojome, kad jis nėra adekvatus, bet tokio dalyko net iš jo nesitikėjome, – pasakoja Natalija. – Visa laiptinė buvo kruvina! Jį keli stambūs policininkai vargiai galėjo sutramdyti, jis buvo visas išsitepęs krauju. Po to kelias dienas negalėjome atplauti laiptinės. Kaip siaubo filme. Na, kodėl kaip – mes ir gyvename siaubo filme. Tas, kas turėjo smegenų, seniai išsikraustė iš namo. Jis ir anksčiau kokius penkerius metus nedavė mums ramiai gyventi: bėgiodavo nuogas po laiptinę, bardavosi ir mušdavosi su gyventojais, laužydavo liftą. Mes kviesdavome policiją – o kokia iš to nauda? Jį palaiko daugiausia 15 parų, tada jis išeina piktas ir krečia dar daugiau bjaurybių tiems, kurie iškvietė [policiją].

O policininkai skėsčioja rankomis ir sako: taigi jis nieko nenužudė, ką mes galime padaryti? Na štai, nužudė, o kas iš to? Vis tiek paleido!“

Po nužudymo 2024 m. kovo 31 d. Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą A.Voronecui, jis buvo sulaikytas. Teismas, pasak žuvusiojo artimųjų, buvo nuolat atidėliojamas.

„Ir štai vieną dieną jis pasirašė sutartį, ir viskas. Man paskambino tyrėjas ir pasakė, kad rugsėjo 26-ąją byla sustabdoma ir jis išsiunčiamas į specialiąją karinę operaciją“, – leidinys „Agenstvo“ cituoja nužudytojo giminaitį.

Šią informaciją taip pat patvirtino A.Voroneco advokatė Liudmila Kislicyna. Pasak jos, įtariamasis buvo paleistas dėl savo „patriotinio nusiteikimo“.

„Jis sakė, kad pasirašė [sutartį] iš patriotizmo. Jo patriotizmas yra betarpiškai išreikštas. Sutartis jau sudaryta, įsakymas dėl [bylos] sustabdymo ar nutraukimo dar negautas, bet tai yra grynai techninis dokumentų „suvaikščiojimo“ klausimas“, – sakė advokatė.

Pasak kaimynų, A.Voroneco aukos artimieji iš pradžių piktinosi, o paskui nusprendė tylėti, nes „juos įbaugino patriotiškai nusiteikę asmenys“.

„Šiais laikais, jei pasakysi netinkamą žodį, po teismus užtąsys tave, o ne žudiką, kuris visų akivaizdoje nugalabijo žmogų. Tada jis grįš kaip „didvyris“, išvis nebus jokio gyvenimo, reikia iš čia išsikraustyti, kol dar nevėlu“, – sako Natalija.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos kariai Ukrainoje

„Greitai jis negrįš, – komentuoja Sibiro žmogaus teisių gynėjas Aleksejus S. (saugumo sumetimais redakcija nenurodo pašnekovo pavardės). – Dabar jie visi išvyksta „neribotam laikui“. Tai yra, iki karo pabaigos. O kada gi jis baigsis? Tačiau pažymėtina tai, kad tyrėjai visiems jiems [įtariamiesiems] žada „vieniems metams“. Tai yra, jie įžūliai meluoja. O tie net nenori aiškintis, jie sutinka bėgti bet kur, tik ne atgal į kamerą. Ne visi kol kas žino, kad ten [kare] dar blogiau.“

Pasak kitų žmogaus teisių gynėjų, į karą grįžta ir tie, kuriems jau buvo suteikta malonė už dalyvavimą kare.

Spalį tapo žinoma, kad sutartį pasirašė 42 metų Tomsko srities gyventojas Aleksandras Prockis, kuris, kaip išsiaiškino sibreal.org redakcija, anksčiau buvo nuteistas už tyčinę žmogžudystę bei vagystę su įsilaužimu ir jam buvo suteikta malonė už dalyvavimą kare prieš Ukrainą. 2024 m. jis buvo nuteistas už dar vieną žmogžudystę.

Kaip teigiama pirmosios A.Prockio aukos artimųjų pateiktame apeliaciniame skunde, 2012 m. jis peiliu subadė sugėrovą, o tada pasikvietė du bičiulius, kad kartu pavogtų mirusiojo daiktus. Jam buvo skirta 11 metų bausmė, o atskirta vagystės byla buvo perduota nagrinėti iš naujo.

2014 m. birželį teismas A.Prockį taip pat nuteisė už vagysčių seriją, automobilio vagystę, sumušimą ir grasinimą nužudyti.

Nuo tada nepraėjo nė 10 metų, kai provyriausybinio „Liaudies fronto“ socialiniuose tinkluose buvo paskelbta A.Prockio nuotrauka su samdinių grupuotės „Wagner“ uniforma ir medaliais „Už narsą“, „Bachmuto mėsmalė“ bei „Wagner“ kryžiumi. Dabar iš „Liaudies fronto“ paskyrų A.Prockio nuotrauka pašalinta.

Nuotr. iš „Liaudies fronto“ socialinių paskyrų/Aleksandras Prockis su „Liaudies fronto“ savanorėmis

Yra žinoma, kad po malonės suteikimo ir dalyvavimo kare A.Prockis grįžo į gimtąjį Asino miestą. O 2024 m. rugpjūčio 13 d. Asino teismas A.Prockį pripažino kaltu pagal keturis baudžiamojo kodekso straipsnius: nužudymas, pasikėsinimas nužudyti, tyčinis nužudymas ir tyčinis svetimo turto sunaikinimas. Nuosprendžio tekstas dar nepaskelbtas, paskirta bausmė nežinoma.

Remiantis bylos medžiaga, 2024 m. sausio 15 d. Tomsko srities Pričulymskio kaimo gyventoja pranešė policijai apie savo 29 metų sūnaus dingimą. Paaiškėjo, kad jis užvažiavo į Asino miestą pas A.Prockį, jie susipyko ir susimušė. Namo šeimininkas sumušė svečią, nuo ko jis mirė. Tada žudikas automobiliu nuvežė kūną prie Čulymo upės ir paslėpė sniege.

Spalio 2 d. Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį sutartis dėl tarnybos armijoje su Gynybos ministerija sudaryti teismo proceso metu. Anksčiau sutartis buvo galima sudaryti prieš teismo procesą arba jau po nuosprendžio paskelbimo.

Gynybos ministerija ir Federalinė bausmių vykdymo tarnyba (FSIN) renka informaciją apie tai, kiek teisiamųjų yra tinkami tarnybai ir kiek iš jų pasirengę pasirašyti sutartį. Pasak žmogaus teisių aktyvistų, su kuriais kalbėjosi portalas sibreal.org, kiekvienas izoliatorius „turi parūpinti ne mažiau kaip 50 žmonių“

„Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais vyko verbavimas pagal 228 straipsnį (narkotikų platinimas), o nuo spalio prasidėjo sunkūs straipsniai. Jie jau verbuoja visokias padugnes: serijinės žmogžudystės, tyčinės žmogžudystės, – sako žmogaus teisių gynėjas Aleksejus S. – Tuo pat metu apmokami advokatai iš karto nustumiami į šalį, taip pat ir giminaičiai – dažniausiai jie sužino [kad pasirašyta sutartis] iš tyrėjo. Neseniai buvo užverbuotas buvęs mano klientas, kuris kategoriškai neigė savo kaltę dėl prekybos narkotikais. Dabar sužinojau, kad jis pasirašė sutartį ir išvyksta į karą. Kodėl? Na, tiksliai nežinoma, bet pasakysiu taip: tuo pat metu ten [tardymo izoliatoriuje] griežtinamos sąlygos.“

Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad „Gynybos ministerija tardymo izoliatoriuose šeimininkauti pradėjo dėl to, kad katastrofiškai ištuštėjo pataisos kolonijos“.

Pasak istories.media, valdžia planuoja užverbuoti apie 40 proc. teisiamųjų. Tai yra apie 24 tūkst. žmonių, arba vidutiniškai po 100 žmonių iš kiekvieno tardymo izoliatoriaus.

Istories.media šaltiniai pažymėjo, kad teisiamųjų verbavimas yra palankus tyrėjams, nes už tai jiems skiriamos premijos. Kartu pabrėžiama, kad ne visi tyrėjai noriai „atiduoda kaltinamuosius“.

2023 m. kalinių skaičius Rusijos kolonijose sumažėjo rekordiniu skaičiumi – 58 tūkst. žmonių, matyti iš FSIN žurnalo duomenų. Kalinių skaičiaus sumažėjimas 2022–2023 m. siejamas su verbavimu į privačią karinę kompaniją „Wagner“, o vėliau – į Gynybos ministerijos dalinius „Štorm“ dalyvauti kovinėse operacijose Ukrainoje.

„Mediazona“ ir BBC tyrimo duomenimis, „Wagner“ ir jos kūrėjas Jevgenijus Prigožinas Rusijos kolonijose ir kardomojo kalinimo įstaigose užverbavo beveik 50 tūkst. kalinių dalyvauti invazijoje į Ukrainą. Mūšiuose prie Bachmuto žuvo 20 tūkst. samdinių, dauguma jų – 17 tūkst. buvo nuteistieji.

J.Prigožino „Telegram“ kanalo įrašo ekrano nuotr./„Wagner“ kovotojai Bachmute

Nuo karo su Ukraina pradžios Rusija reguliariai paleidžia į laisvę žudikus, prievartautojus ir už kitus sunkius nusikaltimus nuteistus asmenis. Žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų šeimos protestuoja, bet nesėkmingai.

Šią vasarą buvęs kalinys, kuris buvo paleistas į laisvę gavęs malonę už dalyvavimą kare, buvo sulaikytas įtarus, kad Kuzbase nužudė dvylikametę mergaitę.

2024 m. birželį dvi Primorės gyventojos, iš kurių vienai 16 metų, pranešė, kad jas išprievartavo kariškis. Vietos gyventojai atsisakymą sulaikyti įtariamąjį ir ištirti bylą sieja su jo, kaip „specialiosios karinės operacijos“ dalyvio, statusu.

Dėl rezonanso, kurį sukelia pranešimai apie nusikaltimus, įvykdytus iš karo grįžusių nuteistųjų, Kremlius patarė jo kontroliuojamiems žurnalistams nepranešinėti apie tokius įvykius.

Verstka.media skaičiuoja, kad per dvejus su puse metų trunkantį karą Ukrainoje rusų kariškiai namuose nužudė 242 žmones ir dar 227 sužalojo. Taigi, minimalus žmonių, nukentėjusių nuo grįžusiųjų iš karo rankų, skaičius pasiekė beveik 500.