Rusijoje pasilikę vakariečiai: Maskva vis provincialesnė, baimė atvirai kalbėti, prarasti klientai

Maskvai vasario pabaigoje pasiuntus pajėgas į Ukrainą, daug Rusijoje gyvenančių vakariečių pradėjo ieškoti būdų pasitraukti iš šalies.

„Kai visa tai prasidėjo, buvome priblokšti, nes, jei atvirai, netikėjome, kad tai gali įvykti“, – teigė viena amerikietė, jau daug metų gyvenanti Maskvoje.

„Pradėjome gauti daug žinučių su raginimais išvykti, įspėjimais, kad pavojinga. Tada taip pat kilo gandai, kad bus uždarytas internetas, kad bus paskelbta karo padėtis ir uždarytos sienos“, – pridūrė moteris.

Daug kas iš tiesų išvyko. Bet kai kurie vakariečiai nutarė pasilikti – nepaisydami ambasadų perspėjimų ir draugų bei artimųjų prašymų. Jiems nepasirodė didelė ir politinė bei ekonominė rizika.

Stebi bankų sprendimus

Rusija Ukrainoje kariauja jau daugiau nei 100 dienų, o Maskvoje gyvenantys vakariečiai kalba apie pavargusį miestą, kuriame jie bijo drąsiai reikšti savo nuomonę. Vis dėlto gyvenimas daugiau ar mažiau esą nepasikeitęs.

„Tikrai nesiveržiame išvykti, nes tikrai jaučiame, kad Maskva yra mano namai“, – tvirtino minėta amerikietė, pasilikusi Rusijos sostinėje su šeima.

Nė vienas vakarietis, gyvenantis Rusijoje, „The Moscow Times“ neteigė, kad baiminasi dėl savo saugumo. Jie taip pat sakė nesusidūrę su priešiškumu – tiesa, su rusais draugais, juolab nepažįstamaisiais, vakariečiai kalba atsargiau ir pagalvoja prieš išsakydami nuomonę.

„Manau, kad visi dabar turi saugotis ir žiūrėti, ką kalba aplink nepažįstamus žmones“, – pripažino vienas Maskvoje mokytoju dirbantis amerikietis.

Kita amerikietė irgi patvirtino: „Elgiuosi kur kas atsargiau nei anksčiau.“ Ji pridūrė, kad dabar gerokai sunkiau surasti bendraminčių, su kuriais būtų galima laisvai kalbėtis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės Maskvoje

„Tiesa, kad pastaruoju metu politika sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Viena vertus, politika skaldo žmones, taigi turime apgalvoti, ką sakome.

Kita vertus, esu labai patenkintas, kad žmonės patys pasidaro išvadas“, – tvirtino Sankt Peterburgo priemiesčiuose gyvenantis ir dirbantis sūrininkas, prancūzas Leo Pigot.

Vis dėlto Vakarų sankcijos beveik visiškai atkirto Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos, todėl tai, kad dabar sunkiai įmanoma pervesti lėšas iš rusiškų banko sąskaitų į nerusiškas ir atvirkščiai, jau tapo problema.

„Bandau susitvarkyti su gyvenimu dviejose valstybėse, kurios blokuoja finansinius srautus viena iš kitos.

Valiutų svyravimų ir bankų limitų stebėjimas dabar tapo svarbesne nei bet kada anksčiau mano gyvenimo dalimi“, – sako logistinei kompanijai Sankt Peterburge vadovaujantis olandas Kajus Vollenhovenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos rublis

Maskva vis provincialesnė

Kiti Vakarų Europos šalių ir JAV piliečiai, gyvenantys Maskvoje, skundžiasi, esą dėl finansinės šalies izoliacijos sunkiau patekti į privačias gydymo įstaigas. Negana to, pakilo pagrindinių produktų ir lėktuvų bilietų kainos.

Vienas Vakarų diplomatas, žinoma, kalbėjęs anonimiškai, pastebėjo, kad Maskva greitai praranda tarptautinio, kosmopolitiško miesto statusą: „Miestas vis provincialesnis.“

Kompanijos „NielsenIQ“ atlikti tyrimai rodo, kad Rusijos parduotuvėse nuo karo pradžios gerokai sumažėjo įvairių produktų – higienos prekių, maisto produktų – įvairovė. O sankcijos pakenkė ir vakariečių vadovaujamiems verslams.

„Scanpix“/AP nuotr./Žmonės Sankt Peterburge

Britė Helene Lloyd, Sankt Peterburge įkūrusi turizmo ir rinkodaros įmonę, pripažįsta, kad jos kompanija finansinius smūgius pajuto vos prasidėjus karui: „Praradome didžiąją daugumą klientų, nes jie buvo europiečiai, o mūsų verslas susijęs su turizmu ir kelionėmis.“

H.Lloyd mano, kad liks Rusijos rinkoje, bet priduria, esą ketina atidaryti biurą ir neutralesnėje valstybėje – Kazachstane.

„Realistiškai sakyčiau, kad nematau jokių puikių progų Rusijoje artimiausius penkerius metus. Prireiks laiko, kol nurims labai didelė dabartinė įtampa“, – teigė moteris.

Tiesa, nors pokyčiai akivaizdūs, daug kitų kasdienybės detalių nepasikeitė. Olandas K.Vollenhovenas pabrėžė: „Parduotuvių lentynos ir toliau pilnos, viešasis transportas veikia, daugybė paslaugų – taip pat.“

Amerikietei, Maskvoje gyvenančiai jau daugiau nei 30 metų ir mačiusiai tiek nepavykusį 1993-ųjų perversmą, tiek Čečėnijos karus, tiek koronaviruso pandemijos smūgius, šiandienos įvykiai tėra jau eilinė audra, kurią reikės atlaikyti.

„Niekas nesitęsia amžinai. Vienaip ar kitaip padėtis pasikeis. Tragiška tai, kad prie šios situacijos neturėjo būti prieita“, – mano moteris.

K.Vollenhovenas irgi tikina pasiliksiantis Rusijoje ir prisitaikysiantis prie bet kokių permainų: „Bet Rusija nebebus tokia, kokia buvo. Pasekmės bus jaučiamos ilgą laiką. Net nebandau spėlioti, ar padėtis pagerės, ar pablogės – tai neįmanoma.“