Kūrinį užpatentavo kariuomenės generolo A.V.Chruliovo vardo karinės logistikos akademijos mokslininkai. Iš tikrųjų tai yra bomba, imituojanti mažesnio masto branduolinį sprogimą.
„Naudingojo modelio paskirtis – aiškiai imituoti antžeminio branduolinio sprogimo vizualinius požymius – smūgio efektą, šviesos blyksnį ir grybo pavidalo dulkių debesį“, – rašoma prietaiso aprašyme.
Naujienų agentūra TASS pažymi, kad išradimas, be kita ko, bus naudojamas radiacinės, cheminės, biologinės antžeminės žvalgybos padalinių pratybose ir praktiniuose mokymuose, siekiant nustatyti branduolinio sprogimo parametrus ir aptikti jo epicentrą.
Tai nėra unikalus išradimas. Pasak mokslininkų, Rusijos kariuomenė anksčiau naudojo branduolinio sprogimo imitatorių IU-59, tačiau jis yra pasenęs ir nebegaminamas. Kitas analogas – taip pat nebetinkamas naudoti imitacinis aviacinės bombos imitatorius IAB-500, kuris, pasak mokslininkų, netinka radiacinės, cheminės ir biologinės žvalgybos padalinių pratyboms.
IISS: dėl karo Ukrainoje Rusijos branduolinė doktrina tapo agresyvesnė
Maskvos karo Ukrainoje fone visuose Rusijos valdžios lygmenyse periodiškai pasigirsta branduolinių grasinimų ar užuominų apie galimybę panaudoti branduolinį ginklą.
Neseniai Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) paskelbė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad karas Ukrainoje pakirto Rusijos vadovybės pasitikėjimą įprastine ginkluote ir padidino nestrateginių branduolinių ginklų (NSNW), kaip priemonės atgrasyti ir nugalėti NATO galimo būsimo konflikto metu, svarbą Maskvai.
Agresyvią Rusijos branduolinę doktriną skatina šalies vadovybės suvokimas, kad Vakarų šalims trūksta valios panaudoti branduolinius ginklus ir gebėjimo susitaikyti su aukų mastu, rašo ataskaitos autoriai.
Pasak IISS analitikų, Rusija galėtų panaudoti NSNW kontroliuojamam konflikto eskalavimui, kad neleistų Jungtinėms Valstijoms ir NATO įsitraukti į konfliktą arba „priverstų jas baigti karą pagal Rusijos sąlygas“.
