Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ataką pavadino „provokacija“, kuri nepaveiks dvišalių Rusijos-Turkijos santykių. Tiesa, pastaruosius metus juos atšaldė karas Sirijoje ir abiejų šalių interesų susikirtimas bei Turkijos numuštas Rusijos karo lėktuvas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas buvo vienas pirmųjų lyderių, pareikalavusių, kad Sirijos vadovas Basharas al-Assadas atsistatydintų.
Pastaruoju metu Turkija veikė kartu su Rusija, kad prisidėtų prie civilių gyventojų evakuacijos iš Alepo. Tiesa, turkai nėra patenkinti Rusijos veiksmais Sirijoje. Pastaruoju metu įvyko net keli masiniai protestai prie Rusijos diplomatinių atstovybių Stambule ir Ankaroje.
Ambasadorių A.Karlovą nušovęs Mevlutas Mertas Altintašas skelbė, kad tai padarė dėl Rusijos veiksmų Alepe.
„Tai nėra Sarajevas 1914 metais“, – pripažino Turkijos politikos apžvalgininkas Mustafa Akyolas, turėdamas galvoje Pirmojo pasaulinio karo pradžios įvykius.
„Ankara ir Maskva nepradės karo. Netgi atvirkščiai, tai gali būti proga suartėti“, – tikino M.Akyolas.
Derybinės pozicijos susilpnėjo
Vis dėlto, šis įvykis nepagerino R.T.Erdogano pozicijos. Su Vakarais dėl perversmo malšinimo priemonių susipykęs Turkijos lyderis dabar bus priverstas nusileisti, kad Maskva atleistų dėl Turkijoje nužudyto jos ambasadoriaus.
„Tai negalėjo būti blogesnis laikas Erdoganui, kuris šiuo metu derėjosi su Putinu dėl Sirijos. Tuo metu, kai jo santykiai su JAV ir Europa pastebimai pablogėjo, santykių pagerėjimas su Rusija buvo būtinas“, – sakė Vašingtone esančio Woodrow Wilsono instituto Vidurio Rytų programos vadovas Henris Barkey.
„Dabar jo pozicija bus dar sudėtingesnė ir neturėtume abejoti, kad už uždarų durų Vladimiras Putinas pasistengs iš šios progos išspausti viską, ką gali, viešai kalbėdamas apie nesikeičiantį santykių statusą. Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar bus deramasi, tai kaina, kurią Erdoganas turės sumokėti“, – darė išvadą H.Barkey.
Viešame pareiškime pirmadienį Turkijos lyderis teigė, kad dabar bus dedamos visos pastangos dvišalių santykių stiprinimui. Ką tai reiškia, nėra aišku.
Antradienį prasidedančiose derybose su Rusija ir Iranu Turkijos pozicija bus kaip niekada silpna.
„Turkijos žaidimas Sirijoje pasibaigė“, – padėtį įvertino Niujorke įsikūrusio Tūkstantmečio fondo analitikas Selimas Sezakas.
Kaltę verčia kritikui
Ankara kaltę bando suversti ant šalies lyderio kritiko ir didžiausio varžovo, Amerikoje prieglobstį radusio Fethullah Guleno pečių.
„Ankaros geriausia išeitis – suversti viską ant gulenistų pečių, kaip tai nutiko Rusijos lėktuvo numušimo metu“, – teigė S.Sezakas.
V.Putinas pareiškė, kad nori sužinoti, kas įsakinėjo A.Karlovo žudikui, ir Turkija dabar gali bandyti stengtis nukreipti dėmesį į Vašingtoną, nesutinkantį išduoti F.Guleno.
„Nepaisant sąmokslo teorijų, aiškinančių, kad prie nužudymo organizavimo kažkaip prisidėjo Vakarai, mes ir toliau matysime Turkijos judėjimą link Rusijos“, – sakė Vašingtone gyvenantis politologas Aykanas Erdemiras.
R.T.Erdoganas ir jo Teisingumo ir vystymosi partija (AKP) palaikoma konservatyvių musulmonų sunitų. Juos erzina Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje ir būtent jų pyktį teks atlaikyti Turkijos lyderiui, jei šis nuspręs nulenkti galvą prieš V.Putiną.
Tuo pat metu išpuolis prieš ambasadorių pačiame Ankaros centre yra dar vienas smūgis Turkijos valdžios įvaizdžiui. Kurdų ir islamo ekstremistų atakos visus metus talžė Turkijos saugumo sistemą ir nusinešė daugybę gyvybių.
„Dabar strategija yra vidaus saugumo problemas permesti ant globalių sąmokslo teorijų pečių. Pripažinti, kad vidaus saugumo politika yra nesėkminga, būtų ir visos valdžios nesėkmė“, – konstatavo A.Erdemiras.
