„Ar tokia situacija galėtų būtų transplantuota Baltijos šalių regione? Man toks scenarijus visiškai nerealistiškas“, – interviu pareiškė A.Petrovas.
Rusijos diplomatas, tiesa, nepamiršo Kremliui įprastos linijos ir pakartojo, esą Ukrainoje 2014 metais „buvo surengtas perversmas“, o Krymo gyventojams iškilo „egzistencinis pavojus“.
„Atsidūrę tokioje situacijoje, Krymo žmonės patys pasirinko savąjį kelią ir išreiškė savo valią per referendumą“, – itin prieštaringą ir Vakaruose nelegaliu laikomą 2014-ųjų kovo balsavimą dėl Krymo statuso priminė A.Petrovas.
Pasak jo, Estijai nėra jokio pavojaus dėl įvykių, kurie galėtų sukelti grėsmę šalies valstybingumui: „Tai fantazijos. Galima kalbėti apie daug dalykų, bet Estija yra stabili valstybė, turinti valdžios institucijas, tad diskutuoti apie Krymo scenarijų neįmanoma.“
„Mes kategoriškai prieštaraujame teiginiams, kad Estijos rusakalbiai yra penktoji kolona. Kalbėdamiesi su jų atstovais, matome, kad jie irgi yra dideli Estijos patriotai, kurie čia gyvena, dirba ir nori tai daryti toliau. Separatizmo neįžvelgiame“, – pabrėžė A.Petrovas.
Praėjusių metų spalį darbą Taline pradėjęs Rusijos ambasadorius galiausiai pridūrė, kad dar nėra sutikęs estų, kurie tikėtų Maskvos keliama grėsme: „Tai gryna politika, kuri kliudo dvišalių santykių vystymuisi.“
