„Tikra teisybė. Be jų žinios. Neturime nė vieno dokumento, liudijančio, kad buvo priimtas oficialus sprendimas sušaudyti caro šeimą“, – radijo „Echo Moskvy“ eteryje antradienį pareiškė vyriausiasis kriminalistas Vladimiras Solovjovas.
2009 metų sausio 15 dieną V.Solovjovas, būdamas Tyrimo komiteto prie Rusijos prokuratūros ypatingų bylų tyrėjas, priėmė sprendimą nutraukti Nikolajaus II ir jo šeimos nužudymo baudžiamosios bylos tyrimą.
Romanovų dinastijos vadovė didžioji kunigaikštienė Marija Vladimirovna apskundė sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą.
Uralo taryba buvo aukščiausias sovietų valdžios organas regione, kuriam priklausė Permės, Jekaterinburgo, Viatkos, Čeliabinsko, Ufos ir Orenburgo gubernijos.
„Derinti mėginta tik dėl Nikolajaus II. Mėginta suderinti, tačiau telegrama Leniną ir Sverdlovą pasiekė tada, kai jau nebebuvo galima pranešti ir priimti kokį nors sprendimą iki sušaudymo“, – sakė V.Solovjovas.
„Kai vykdytojai įžengė į Ipatjevų namų rūsį, tuo pačiu metu buvo išsiųsta telegrama Leninui ir Sverdlovui. Techniškai buvo neįmanoma suderinti šių dviejų veiksmų. Taigi liepos 12 dieną buvo priimtas sprendimas sušaudyti ir Uralo taryba iki 16 dienos nieko nepranešė apie savo sprendimą, jog ketina sušaudyti carą ir jo šeimą“, – sakė V.Solovjovas.
Į prokuratūros atstovo pareiškimą atsiliepė Romanovų dinastijos kanceliarijos direktorius Aleksandras Zakatovas.
„Visiškai nesvarbu, ar buvo gauta Lenino ir Sverdlovo sankcija prieš sušaudymą, ar po jo. 2008 metų spalio 1 dieną Rusijos Aukščiausiojo Teismo prezidiumas patvirtino, kad visi be išimties Jekaterinburge sušaudyti imperatoriškosios šeimos nariai yra politinių represijų aukos ir turi būti reabilituoti. Būtent to stengiasi nepastebėti ponas Solovjovas ir Tyrimo komitetas prie prokuratūros“ , – agentūrai „Interfax“ aiškino A.Zakatovas.
Romanovų dinastijos atstovai nesutinka su prokuratūros tyrimo išvadomis, kad caro šeimos nariai – „paprastų kriminalinių nusikaltėlių“ aukos. Jie tvirtina, kad Romanovai nužudyti sovietinės valstybės vardu. Atstovai pateikė skundą teismui dėl prokuratūros sprendimo nutraukti Nikolajaus II ir jo šeimos nužudymo bylos tyrimą.
Pasak A.Zakatovo, V.Solovjovo nutarimas nutraukti caro šeimos nužudymo bylą nepaiso Aukščiausiojo Teismo prezidiumo nutarimo, kad Nikolajus II ir jo šeima buvo nužudyti valstybės vardu.
„Prokuratūra ignoruoja Aukščiausiojo Teismo – aukščiausios instancijos – nutarimą ir būtent pastarasis klausimas mūsų prašymu dabar svarstomas teisme. Klausimas dėl palaikų tikrumo – kitas klausimas. Jį reikia spręsti. Būtina, kad dėl to sutartų Rusijos ortodoksų bažnyčia, mūsų visuomenė, mokslo bendruomenė“, – sakė A.Zakatovas.
Paskutinis Rusijos caras, jo šeimos nariai ir artimiausios aplinkos žmonės, iš viso 11 asmenų, buvo sušaudyti bolševikinės Uralo tarybos sprendimu 1918 metų liepos 17-osios naktį.