Sankt Peterburge praėjusios savaitės pabaigoje vykusio tarptautinio forumo įžanginėje kalboje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padėtį pasaulyje palygino su buvusią Rusijos imperatorių sostinę tomis dienomis prislėgusiais lietaus debesimis. "Šiais metais, deja, ir oras nuvylė. Tačiau gali būti, kad jis tiksliai atspindi ekonomines nuotaikas. Tikėsimės, kad, vykstant forumui, lietus liausis, vėjas nurims, saulė sušvis ryškiau", - sakė D.Medvedevas.
Bent dėl vieno dalyko Rusijos prezidentas nesuklydo. Paskutinę forumo dieną debesys iš tiesų prasisklaidė, pajūrio vėjas ne taip smarkiai plakė parodų rūmų "Lenexpo" teritorijoje iškabintas vėliavas, o šalia visų svarbiausių didmiesčio gatvių kas šimtą metrų sustatyti milicijos pareigūnai gavo progą nusimesti neperšlampamus apsiaustus.
Tik Rusijos pareigūnų veiduose analogiško palengvėjimo nebuvo matyti. Tiek pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, tiek ir ekonomikos ministrė Elvira Nabiulina per baigiamąsias spaudos konferencijas apsiribojo tradiciniais teiginiais, kad dar esą per anksti kalbėti apie ekonominės krizės pabaigą, šalies vyriausybė atidžiai stebinti situaciją, o forumo dalyviai susirinkę visų pirma pasitarti, o ne sudarinėti pelningus sandėrius. Tą netiesiogiai patvirtino Lietuvos verslininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, pripažinęs, kad į forumą jis vyko visų pirma "rinkti strateginės informacijos".
Nauji vėjai "Rusijos Davose"
Dar praėjusiais metais skambiai "Rusijos Davosu" pravardžiuotas renginys šiemet iš tiesų išgyveno ryškias permainas. Daugiau nei 3,5 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio sukvietę forumo organizatoriai buvo priversti maždaug trečdaliu mažinti iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas. Sunkiai sekėsi įtraukti ir privatų kapitalą. Pagrindiniame paviljone, kuriame ir turėjo vykti vadinamasis didysis turgus, didžiųjų kompanijų derybos, šįkart privilegijuotą padėtį užėmė valstybinio kapitalo Rusijos įmonių, tokių kaip "Sberbank" ar "Gazprom", stendai, keli vietos privatininkai kukliai tūnojo kampuose, o užsienio milžinų apskritai beveik nesimatė.
Ne vieną ankstesnį Sankt Peterburgo forumą stebėję kolegos žurnalistai tarpusavyje kuždėjosi, kad šiemet, ypač lyginant su praėjusiais metais, kai Rusija dar galėjo džiaugtis aukštomis naftos kainomis, organizatorių užmojai buvo gerokai kuklesni.
Kitaip nei 2008-aisiais, kai 12-ajame Sankt Peterburgo ekonomikos forume buvo pasirašyta 14,69 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimų, šiais metais šis skaičius, kurį organizatoriai iki šiol delsia viešai paskelbti, turėtų būti kuklesnis. E.Nabiulina, tiesiai apie tai paklausta per spaudos konferenciją, bandė išsisukti, paminėjusi "kelis milijardus dolerių". Vėliau ji patikslino, kad kai kurie sandoriai forumo metu buvo tik užbaigti, o tikrieji susitarimai buvo pasiekti jau gerokai anksčiau. "Anksčiau mes iš tiesų daug pasakodavome apie tai, kas vyksta forumo teritorijoje, nors tikrasis jo tikslas yra diskusijos", - tvirtino Rusijos ekonomikos ministrė.
Prezidentų badas
Trūko Sankt Peterburge ne tik užsienio verslo milžinų, bet ir aukščiausio rango valstybių atstovų. Nebuvo matyti artimų Rusijos partnerių - Vokietijos, Prancūzijos, Italijos - vadovų, nepasirodė ir ankstesniais metais gausiai dalyvaudavę Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) prezidentai. Tik viename iš dviejų plenarinių posėdžių, be D.Medvedevo, dalyvavo šiuo metu valstybės vadovo pareigas einanti - Filipinų prezidentė Gloria Macagapal Arroyo. Jiems kompaniją diskutuojant apie pasaulinės krizės pamokas ir ateities perspektyvas palaikė du buvę premjerai - japonas Junichiro Koizumi, vokietis Gerhardas Schroederis bei JAV Kolumbijos universiteto profesorius Robertas Mundellas.
Kaip ir reikėjo tikėtis, Sankt Peterburge pasirodę verslininkai, politikai, tarptautinių organizacijų atstovai bei vienas kitas žymesnis teoretikas itin daug dėmesio skyrė pasaulinės krizės temai. Jeigu prieš metus daug diskutuota apie tai, kaip reikėtų pritraukti užsienio investicijų ir geriau išnaudoti Rusijos potencialą, šį kartą susirūpinimo kalbose buvo juntama gerokai daugiau, o optimizmo - mažiau.
Dialogas be tikslo
Pirmoji forumo diena buvo skirta Rusijos verslo santykiams su arabų šalimis, Europos Sąjunga (ES) ir JAV. Diskusijų dalyviai konstatavo matantys daugiau problemų nei pasiekimų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad tiek prekybos su arabų šalimis (8 mlrd. JAV dolerių per metus), tiek prekybos su JAV (36 mlrd. dolerių) apimtys šiuo metu nėra patenkinamos, iš dalies dėl pačios Rusijos ekonomikos struktūrinių problemų. Taip pat pripažinta, kad esama nemažai sunkumų pritraukiant investicijas.
Rusijos atstovai viso renginio metu ne kartą minėjo tą aplinkybę, kad jie iki šiol nėra priimti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), o derybos šiuo klausimu vyksta jau beveik 17 metų. Nebuvo kategoriškai atmestas blogiausias įmanomas variantas, pagal kurį gali nutrūkti derybos dėl narystės PPO, kilti naujas skandalas dėl dujų tranzito per Ukrainą, o Rusija nuspręsti galutinai pasitraukti iš Energetikos chartijos sutarties, kurios ir taip iki šiol nėra ratifikavusi.
Bendrą padėtį santykiuose su ES, artimiausia Rusijos kaimyne ir prekybos partnere, bene tiksliausiai apibūdino rusų politologas Sergejus Karaganovas. "Mes vedame kalbamės, diskutuojame ir nežinome galutinio tikslo", - sakė jis ir pridūrė, kad abiem pusėms būtina skubiai gerinti santykius oficialiame lygmenyje, nes prekybos ar kultūros mainų sferoje viskas esą ne taip ir blogai.
Perspektyvos neaiškios
Likusios dvi forumo dienos buvo skirtos bendrų ekonomikos ir konkretesnių finansų sferos problemų aptarimui. Kaip ir buvo galima tikėtis iš daugiaplanio renginio, kurio rėmuose buvo surengta net 30 diskusijų įvairiais klausimais, pasiekti viską apimančių išvadų jo dalyviams nepavyko. Rusija, kaip forumo šeimininkė, siekė kreipti kalbą link jau minėto narystės PPO klausimo, priminė būtinybę saugoti laisvą prekybą nuo protekcionizmo apraiškų bei sukurti stabilią pokrizinę finansų sistemą, kurioje svarbesnę vietą esą galėtų užimti ir Rusijos rublis, kaip viena iš daugelio rezervinių valiutų.
Apskritai forumo dalyviai vengė prognozuoti, kada krizė garantuotai pasieks dugną, o pasaulis įžengs į naujo ekonominio pakilimo laikotarpį. Tik R.Mundellas spėjo, kad JAV ekonomika tikriausiai pasieks dugną jau šio ketvirčio pabaigoje arba kito pradžioje, tačiau paminėjo ir tą aplinkybę, kad niekas negali žinoti, kokie bus atsigavimo tempai. "Mes iki šiol nežinome netgi visos žalos, kurią padarė krizė", - sakė Kolumbijos universiteto profesorius.
Naftos kainos ir reformos
Didelio susidomėjimo forumo metu sulaukė būsimos naftos kainos klausimas, glaudžiai susijęs su pačios Rusijos ekonominėmis perspektyvomis. Maskvos pareigūnai ne kartą kėlė mintį, kad šaliai būtina imtis ekonomikos diversifikavimo, plėtoti naujus ūkio sektorius, o ne vien energetiką. Finansų ministras Aleksejus Kudrinas pripažino, kad pernelyg didelės naftos ir dujų kainos šaliai tikriausiai neišėjo į naudą. Ji pasidariusi pernelyg priklausoma nuo vienos srities prekių eksporto.
"50 dolerių už barelį būtų pakankamai gera kaina, daugiau nelabai reikia", - sakė A.Kudrinas apie Rusijai priimtiną naftos kainą. Jam nelabai norėjo pritarti diskusijos "Kiek kainuoja nafta?" dalyviai bei klausytojai, kurie per surengtą apklausą turėjo nurodyti, kokia naftos kaina būtų labiausiai ekonomiškai pagrįsta. Didesnė dalis respondentų manė, kad "teisingiausia" naftos kaina būtų nuo 70 iki 80 dolerių už barelį - tik šiek tiek didesnė už dabartinę.
Baigiamojoje konferencijoje vicepremjeras I.Šuvalovas pabrėžė, kad santykinai žemos naftos kainos gali padėti Rusijai geriau mobilizuoti jėgas. "Manau, kad aukštos naftos kainos Rusijai, žinoma, bendrai paėmus yra naudingos, tačiau taip pat mus ir susilpnina. Atsiranda didesni visuomenės lūkesčiai, vis daugiau lėšų reikalauja švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos, todėl jaučiame spaudimą išlaidauti, o ne imtis struktūrinių reformų", - sakė I.Šuvalovas.
Vis dėlto šis tas Rusijoje dar nesikeičia. Paprašytas pakomentuoti kai kurių ekonomistų teiginius, kad atsigavimą po krizės galėtų palengvinti politinė liberalizacija, vicepremjeras atkirto, kad šiuo metu svarbesnė yra atsakingumo trūkumo problema, o ne politinės sistemos sąrangos klausimas. Po to nuskambėjo drąsus V.Putino bendražygio teiginys apie tai, kad Rusijos žiniasklaida esanti visiška laisva ir varžoma tik "redakcinės politikos". Rusų žurnalistai, kurių daugelis dirba valstybės kontroliuojamose priemonėse, išmintingai nusprendė susilaikyti nuo tolesnių klausimų šia tema.
