Pasak portalo Rosbalt.ru, įstatymo projekto autorė Dūmos deputatė Jelena Mizulina teigė, kad šis teisės aktas numato tvarką, „kaip į Rusijos Federaciją priimtti naują subjektą“.
Pasak jos, pagal dabar galiojantį įstatymą tai galima padaryti tik tarptautinių sutarčių pagrindu. „Tačiau su Ukraina sudaryti tokios sutarties neįmanoma kad ir dėl to, jog naujoji Ukrainos valdžia nėra teisėta“, – tikina J.Mizulina.
Pagal šį projektą siūloma į Rusijos Federaciją priimti kitos valstybės dalį, jei joje gyvenantys vietiniai gyventojai referendumu sutinka įeiti į Rusijos Federaciją.
Krymo parlamentas gegužės 25 d., kai vyks ir naujojo Ukrainos prezidento rinkimai, paskelbė referendumą, kuriame Krymo gyventojai turės atsakyti į klausimą, ar jie nori likti Ukrainos sudėtyje kaip autonominė respublika.
Po opozicijos pergalės Kijeve ir naujos Vyriausybės suformavimo autonominės respublikos statusą turinčiame Krymo pusiasalyje, kur gyvena daug rusakalbių ir yra Rusijos jūrų laivyno bazė, staiga prasidėjo neramumai ir protesto akcijos. Be to, karinėmis uniformomis be skiriamųjų ženklų vilkintys, šalmus bei kaukes dėvintys ir automatais bei kulkosvaidžiais ginkluoti žmonės užėmė Krymo Aukščiausiosios Rados pastatą bei du oro uostus. Ukrainos valdžia teigia, kad tai rusų specialiosios pajėgos, bet Rusija tai neigia, o ginkluoti užpuolikai su niekuo nebendrauja ir atsisako nurodyti, kas jie yra. Ukrainos pajėgos vėliau atsiėmė oro uostų kontrolę.
Tačiau ginkluotų žmonių kontroliuojama Krymo Aukščiausioji Rada paleido buvusią Vyriausybę ir sudarė naują, prorusišką. Be to, Krymo parlamentas gegužės 25 d., kai vyks ir naujojo Ukrainos prezidento rinkimai, paskelbė referendumą, kuriame Krymo gyventojai turės atsakyti į klausimą, ar jie nori likti Ukrainos sudėtyje kaip autonominė respublika.
Rinkėjams teks pažymėti tokį biuletenį: „Autonominė Krymo Respublika turi valstybinį savarankiškumą ir įeina į Ukrainos sudėtį sutarčių ir susitarimų pagrindu“ (Taip ar Ne).
Projekte rašoma, kad naujas subjektas į Rusijos Federaciją priimamas tuomet, kai neįmanoma sudaryti tarptautinės sutarties dėl to, kad šalyje, kurios dalis priimama į Rusijos Federaciją, nėra suverenios valdžios. Rusija, suteikusi prieglobstį pabėgusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kol kas nepripažįsta naujos Ukrainos Vyriausybės ir laikosi pozicijos, kad šalyje įvyko neteisėtas perversmas.