Vitalijus Manskis, žinomas Rusijos dokumentinių filmų režisierius, prisimena tą akimirką, kai nusprendė, kad jam reikia saugaus prieglobsčio už Rusijos ribų, nes gyvenimas tėvynėje darėsi vis labiau nepakenčiamas.
2014-ųjų pavasarį V.Manskis, filmų festivalio metu viešėdamas Ispanijoje, žiūrėjo per televiziją žinias savo viešbučio kambaryje. Kremliaus valdoma naujienų stotis pranešė, jog Rusijos parlamentas suteikė teisę Vladimirui Putinui naudoti armiją tam, kad apgintų kitose šalyse gyvenančius rusus. Taip buvo legalizuota Krymo pusiasalio aneksija ir paaiškinta prorusiškų separatistų veikla Rytų Ukrainoje.
Rygoje režisierius kalbėjo: „Puikiai prisimenu tą dieną, valandą ir sekundę, kai buvo priimtas sprendimas. Po šio pranešimo galimos pasekmės tapo aiškios. Tai buvo pabaiga. Tą akimirką paskambinau žmonai, grįžau iš festivalio, nuvykę į Rygą po trijų dienų gavome leidimą čia gyventi“.
Apsigyvenęs pagal Maskvos standartus pigiame, tačiau erdviame bute pačiame Rygos centre, V.Manskis tapo 3173-uoju Rusijos piliečiu, pernai gavusiu teisę gyventi Latvijoje.
Latvijos sostinę nuo Maskvos skiria vos pusantros valandos skrydis lėktuvu. Čia dauguma vietinių kalba rusiškai. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl rusai vis dažniau renkasi gyvenimą Latvijoje, yra finansinė.
Investavę 70 tūkst. eurų užsieniečiai gauna ne tik leidimą gyventi šalyje, bet ir laisvai keliauti po Europos Sąjungą.
Per pirmuosius penkerius programos egzistavimo metus 13 518 užsieniečių leista gyventi Latvijoje. Priešingai kitoms Europoje veikiančioms programoms, net 90 proc. pateikusiųjų paraiškas atvyko iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, daugiausia Rusijos.
Per pirmuosius penkerius programos egzistavimo metus 13 518 užsieniečių leista gyventi Latvijoje.
Daugiau nei 10 000 rusų gavo leidimą gyventi Latvijoje ne šios programos dėka.
Beveik vienerius metus „Re:Baltica“, bendradarbiaudama su „EurasiaNet.org“ ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentu, rinko informaciją iš žemės, nuosavybės ir verslo registrų Latvijoje.
Taip pat buvo išanalizuoti 315 brangiausių nekilnojamojo turto sandėrių Rygoje ir Jūrmaloje, tarp kurių buvo ir užsienio investicijų. Siekta išsiaiškinti, kas krizės Ukrainoje ir Vakarų bei Rusijos nesutarimų metu pasinaudojo itin pigia Latvijos „golden-visa“ programa. Tyrimu bandyta išsiaiškinti, už kokias lėšas buvo pirkta nuosavybė.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog pastaraisiais metais dauguma nekilnojamojo turto pirkėjų iš Rusijos priklausė viduriniajai klasei. Paraiškų padaugėjo po Krymo aneksijos – 2014-aisiais kreipėsi dvigubai daugiau žmonių iš Ukrainos. Rusų banga užplūdo dar 2012-aisiais, kai V.Putinas buvo išrinktas prezidentu antrai kadencijai, ir toks srautas išliko iki šiol.
Ukrainoje gimęs, tačiau didžiąją dalį gyvenimo praleidęs Maskvoje, V.Manskis lengvai pritampa Latvijoje, kadangi yra išsilavinęs viduriniosios klasės atstovas ir nepalaiko V.Putino politikos.
Ukrainoje gimęs, tačiau didžiąją dalį gyvenimo praleidęs Maskvoje, V.Manskis lengvai pritampa Latvijoje, kadangi yra išsilavinęs viduriniosios klasės atstovas ir nepalaiko V.Putino politikos.
Rygos pareigūnai ilgai vargo norėdami nustatyti, kiek juodų pinigų buvo skirta nekilnojamojo turto įsigijimui, kadangi Latvijos bankų sektorius garsėja kaip oligarchų iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių vartai į ES.
Pinigų plovimas – sena valstybės problema. 2013-aisiais vienas bankas, susijęs su Rusijos policijos nužudyto Sergejaus Magnickio byla, buvo nubaustas už pinigų plovimą.
Nerimaujama dėl piktnaudžiavimo Latvijos programa. Vienas tokių atvejų – kai Italijos policija atliko reidą Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo politinio oponento ir dezertyravusio oligarcho Muchtaro Ablijazovo namuose Romoje. Paaiškėjo, jog jo žmona ir šešiametė dukra gyveno Italijoje turėdamos leidimus gyventi Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Galiausiai šeima buvo deportuota į Kazachstaną.
Remiantis keletu anoniminių šaltinių, vos vienas Latvijos policijos pareigūnas tikrino paraiškas gauti gyventi leidimą šalyje – per dieną jų būdavo apie 15. Nors dabar skirta lėšų, jog dar bent keturi pareigūnai tikrintų procesą, yra daugybė neperžiūrėtų paraiškų.
Didelė leidimą gyventi Latvijoje gavusių rusų dalis yra susiję su vidutinio dydžio privačiu verslu, ypač finansų sektoriuje. Kai kurie iš jų yra žurnalistai ir menininkai.
Satyrikas Michailas Zadornovas įsigijo Art Nouveau stiliaus apartamentus Rygos centre. Aktorė Tatjana Dogileva ir vienas žymiausių populiaraus humoro šou KVN veidų Jurijus Askarovas įsigijo nekilnojamojo turto Jūrmaloje.
Aktorė Tatjana Dogileva ir vienas žymiausių populiaraus humoro šou KVN veidų Jurijus Askarovas įsigijo nekilnojamojo turto Jūrmaloje.
Maža dalis turinčiųjų leidimą gyventi šalyje vadovauja šalies kontroliuojamoms kompanijoms ar jų padaliniams, daugiausia susijusioms su energetiniu gigantu „Gazprom“.
Žurnalo „Forbes“ išrinkto turtingiausio Rusijos žmogaus Ališero Usmanovo šeima pastaruoju metu sudarė vieną brangiausių nuosavybės sandorių Latvijoje ir įsigijo vilą kurortiniame Jūrmalos mieste. Tačiau jo šeimos nariai nesikreipė dėl leidimo gyventi šalyje. Jo žmona ir sūnus, kuris yra teisėtas nuosavybės savininkas, neatsakė į programos „Re:Baltica“ užklausas.
Glaudžiai su Kremliumi susijęs politologas Dmitrijus Orlovas paneigė telefono pokalbį, kuriuo gavo leidimą gyventi Latvijoje, tačiau neneigė, jog įsigijo nekilnojamojo turto šalyje, neretai kritikuojamoje Maskvos.
Nors duomenys ant nuosavybės įsigijimo dokumentų atitinka D.Orlovo gimimo datą, politologas ignoravo vėlesnius elektroninius laiškus.
Keletas Rusijos parlamentarų, anksčiau priklausiusių V.Putino partijai ir dabar užsiimančių verslu, per pastaruosius metus įsigijo nekilnojamojo turto, o jų šeimų nariai gavo leidimus gyventi Latvijoje.
Vienas jų – metalurgijos pramonės atstovas Eduardas Janakovas, kitas – „Gazprombank“ padalinio viršininkas Vladimiras Šemiakinas. Abu atsisakė komentuoti situaciją.
Programos „Re:Baltica“ tyrimo metu paaiškėjo, jog Putino pažįstamas multimilijardierius Arkadijus Rotenbergas taip pat kreipėsi dėl leidimo gyventi Latvijoje.
Programos „Re:Baltica“ tyrimo metu paaiškėjo, jog Putino pažįstamas multimilijardierius Arkadijus Rotenbergas taip pat kreipėsi dėl leidimo gyventi Latvijoje. Nors šalyje neturėjo jokios nuosavybės, pasinaudojo kitu būdu gauti leidimą – padėjo indėlį banke.
A.Rotenbergo leidimas galiojo iki 2013-ųjų, tačiau jis nesikreipė dėl jo atnaujinimo.
Milijardieriaus brolis Borisas Rotenbergas įsigijo nuosavybės Garkalnės savivaldybėje netoli Rygos. Turėdamas Suomijos pilietybę jis neprašė leidimo gyventi Latvijoje.
Kai kurie asmenys sutiko atsakyti programos „Re:Baltica“ klausimas apie jų sprendimą gyventi Latvijoje ir kaip tai buvo susiję su krize Ukrainoje.
Aleksanderis Rudikas, vienas iš Švedijai priklausančios medienos kompanijos „RusForest“, veikiančios Rytų Sibire, direktorių, teigė: „Tai buvo sena mano svajonė. Ryga yra įdomus miestas ir seniai norėjau čia įsikurti. Taip pat Latvija siūlo gerą mokesčių sistemą verslui, tad svarstau galimybę dalį operacijų perkelti čia. Aš neketinu gyventi Latvijoje visą laiką, čia apsistosiu vasarą. Tiesa, sieksiu leidimo gyventi, kadangi jis reikalingas norint laisvai keliauti po Europą“.
Režisierius V.Manskis teigia: „Kiekvienas turi savų priežasčių. Galbūt yra tokių, kurie bėga iš Rusijos, tačiau Ryga nėra saugiausia vieta nei ideologiškai, nei geografiškai. Rusijoje bet kas gali nutikti net ir per penkias minutes. Mes dabar kalbamės, tačiau po penkių minučių gali paaiškėti, jog atsirado išvykimo vizos, ir tai nieko nenustebins. Tai gali nutikti dėl to, jog nėra dialogo su visuomene. Pilietinės visuomenės nėra apskritai“.
Besiplečiant karui Ukrainoje, latviams vis daugiau susirūpinimo kelia teikiantieji paraiškas. Tokie nuogąstavimai susiję su praeitimi.
Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų gerokai pakoregavo demografinę situaciją: dabar rusai sudaro ketvirtadalį Latvijos gyventojų. Didžiulė dalis rusų neturi Latvijos pilietybės ir simpatizuoja V.Putino politikai Rusijoje.
Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų gerokai pakoregavo demografinę situaciją: dabar rusai sudaro ketvirtadalį Latvijos gyventojų. Didžiulė dalis rusų neturi Latvijos pilietybės ir simpatizuoja V.Putino politikai Rusijoje.
Nacionalistinių pažiūrų Latvijos politikai sunerimo dėl Rusijos kalbų apie tėvynainių gynimą užsienyje, ir nori pakeisti ar net sustabdyti leidimų gyventi programą.
Kairiųjų atstovas Edvinas Šnorė praėjusiais metais Latvijos parlamente paskelbė: „Duodami leidimus Rusijos piliečiams mes žaidžiame rusišką ruletę tikrąja to žodžio prasme“.
2014-ųjų gegužę Latvijos parlamentas padidino nekilnojamojo turto kainos slenkstį nuo 70 iki 250 tūkstančių eurų. Dabar tai prilygsta kainai Graikijoje.
Naujas slenkstis ir dramatiškai krentanti rublio vertė lėmė, jog pastaraisiais mėnesiais daug mažiau rusų įsigijo nekilnojamojo turto. Nuo praėjusio rugsėjo, kuomet buvo priimtas naujas įstatymas, buvo gauti 67 prašymai gyventi šalyje.
Tačiau pamažu krentant Latvijos ekonomikos lygiui, nekilnojamojo turto lobistai prašo supaprastinti reikalavimus. Parlamento narys iš valdančiosos partijos pasiūlė sumažinti slenkstį iki pradinės 70 tūkst. eurų sumos.
Parlamento narys iš valdančiosos partijos pasiūlė sumažinti slenkstį iki pradinės 70 tūkst. eurų sumos.
Latvijos valdžia neatrodo labai susirūpinusi dėl galimo juodų pinigų įtekėjimo iš užsienio.
Jie labiau susirūpinę, jog neseniai įsikūrusieji gali pakenti šalies saugumui. Latvijos policijos vadovas Normundas Mežvietis teigė: „Šis įstatymas priimtas norint sumažinti potencialią riziką. Žvelgiant nacionaliniu saugumo aspektu jokie pokyčiai negalimi“.
