Rusija Ukrainoje naudojo įvairias taktikas dar gerokai iki karinės invazijos į šalį. Visų pirma Rusijos Federacija sukūrė specialiųjų agentų tinklus, vykdė slaptas psichologines operacijas, sabotažą, vykdė žvalgybą ir kontržvalgybą.
FSB gavo nurodymą parengti Ukrainos okupacijos planą
Kaip teigiama Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) analitikų, kurie apžvelgė Rusijos Federacijos veiksmus nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. vasario mėn., Rusijos Federacijos FSB gavo nurodymą parengti Ukrainos okupacijos planą, RUSI analizę cituoja UNIAN.
Rusijos žvalgybos tinklas Ukrainoje buvo kuriamas dešimtmečius ir Kremlius tam skyrė daug lėšų.
Viena iš pagrindinių FSB užduočių buvo agentų verbavimas vietoje. Apskritai, kaip pažymėjo analitikai, Rusijos žvalgybos tinklas Ukrainoje buvo kuriamas dešimtmečius ir Kremlius tam skyrė daug lėšų.
Agentų tikslas buvo sugriauti Ukrainos valstybės valdymo ir karinio vadovavimo sistemą, pakirsti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, destabilizuoti padėtį šalyje ir sumažinti Vakarų partnerių pagalbą Ukrainai.
Kartu, kaip pažymima RUSI, Rusijos Federacijos FSB pirmenybę teikė aukšto rango agentų verbavimui vietoje, Ukrainoje, ir, kur įmanoma, iki minimumo sumažino agentų siuntimą iš Rusijos Federacijos. Kaip priminė RUSI analitikai, toks metodas rekomenduojamas sovietiniuose slaptuose vadovėliuose ir KGB instrukcijose.
Norėdami gauti instrukcijų, agentai 2021 m. rudenį Turkijos, Kipro ir Egipto kurortuose susitikdavo su Rusijos „kuratoriais“ ir keisdavosi informacija.
Norėjo užimti visas branduolines elektrines
Be to, analitikai atkreipė dėmesį, kad vieną iš pagrindinių vietų, kalbant apie Rusijos invaziją į Ukrainą, užėmė branduolinės energetikos objektai. Rusai norėjo užimti visas branduolines elektrines ir kai kuriuos branduolinių tyrimų centrus. RUSI ataskaitoje teigiama, kad rengdamosi šioms operacijoms Rusijos specialiosios tarnybos verbavo atominių elektrinių darbuotojus, įskaitant už saugumą atsakingų padalinių darbuotojus. Ukrainos žvalgyba, padedama užsienio partnerių, atskleidė kai kuriuos iš šių agentų.
Be to, ataskaitoje teigiama, kad grupė aukštų pareigūnų, tarp kurių buvo Andrejus Derkačas, kuris, JAV vyriausybės duomenimis, daugiau kaip 10 metų buvo Rusijos agentas, Aleksandras Dubinskis, Aleksandras Oniščenka, prokuroras Konstantinas Kulikas, buvęs generalinio prokuroro padėjėjas Andrejus Teliženka ir dar trys Ukrainos piliečiai, be šnipinėjimo veiklos Ukrainoje, taip pat buvo įtariami bandymu daryti įtaką JAV vyriausybei.
Šiuo tikslu jie buvo įtraukti į antikorupcinės asociacijos Ukrainoje veiklą, kuri neva turėjo tirti korupcijos faktus skirstant tarptautinę paramą Ukrainai. Tačiau iš tikrųjų „jų darbas buvo sustabdyti arba bent jau sumažinti tarptautinę pagalbą Ukrainai“.
„Atsižvelgiant į tai, kad Ukraina yra priklausoma nuo užsienio partnerių, visų pirma Jungtinių Valstijų, karinės pagalbos, Rusijos specialiosios operacijos turėjo pabloginti Ukrainos santykius su partneriais, ypač su Jungtinėmis Valstijomis. Tai nuolatinis Rusijos specialiųjų tarnybų prioritetas“, – teigiama ataskaitoje.
Ataskaitos autoriai pabrėžė, kad iki šiol pavyko atskleisti ne visus Rusijos agentus ir jų operacijas. Didelė dalis Rusijos Federacijos FSB agentų tiek Ukrainoje, tiek kitose šalyse, anot RUSI, ir toliau aktyviai dirba.
Verbavo ir nusikaltėlius, ir kunigus
Analitikai taip pat išvardijo, ką rusai užverbavo Ukrainoje. Visų pirma rusai į agentų tinklo prieglaudas verbavo kovos menų klubų atstovus, nusikaltėlius (ypač narkotikų prekeivius), buvusius specialiųjų pajėgų, apsaugos firmų ir detektyvinių agentūrų darbuotojus.
Atskira grupė, pasak ataskaitos, buvo bažnyčios. Kunigus verbavo ir jiems vadovavo Rusijos slaptosios tarnybos, o vienuolynai ir bažnyčios buvo naudojamos kaip įrangos ir personalo laikymo vietos. „Religijos naudojimas kaip priedanga yra įprastas Rusijos specialiųjų tarnybų triukas“, – pažymėjo ataskaitos autoriai.
Kodėl rusams nepavyko?
Ataskaitoje analitikai taip pat įvardijo Rusijos agentų nesėkmės Ukrainoje priežastį, nepaisant didžiulių Kremliaus pastangų. Analitikai pažymėjo, kad Rusijai nepavyko įžiebti Ukrainos vidaus politinės krizės, išprovokuoti protestų, o prezidentas V.Zelenskis, nepaisant grasinimų, nepaliko šalies.
Pasak autorių, lemtingą vaidmenį sužlugdant Rusijos Federacijos planą suvaidino du veiksniai. Pirma, Rusijos agentai pervertino savo įtaką valstybei. Antra, Rusijos žvalgybos tarnyboms buvo įsakyta skatinti okupaciją remiantis „laiko matu“, o ne jos perspektyvumo vertinimu. Tai reiškia, kad kiekvienas vėlesnis okupacijos plano etapas buvo pradedamas vykdyti, net jei ankstesnis etapas buvo nesėkmingas.
„Nors Rusijos tarnyboms Ukrainoje nepavyko, kovoti su jomis išliks ne mažiau svarbu ir ateityje“, – pažymėjo ataskaitos autoriai.
Rusijos agentai Ukrainoje
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) beveik kasdien nustato Rusijos agentus.
Jie padeda rusams koreguoti karinių ir infrastruktūros objektų apšaudymą, išduoda Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, taip pat duomenis apie pačius kariškius.
