Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) taisyklės leidžia Rusijos ir Baltarusijos sportininkams žaidynėse varžytis tik tuo atveju, jei jie aktyviai neremia karo arba nedirba nė vienos iš šalių kariniuose ar nacionalinio saugumo aparatuose.
Tačiau, nepaisant to, kai kurių sportininkų socialinių tinklų įrašai atskleidžia, kad jie aktyviai remia karą ar bent jau dalijasi su juo susijusia informacija.
„Tarp tų, kurie palaikė arba dalijosi turiniu, propaguojančiu 2022 m. Rusijos pradėtą plataus masto invaziją, yra tenisininkės Jelena Vesnina ir Diana Schnaider, taip pat dviratininkė Alena Ivančenko, kurios visos priėmė kvietimus varžytis Paryžiuje“, – rašo „Politico“.
Pažymėtina, kad ukrainiečiai taip pat neduoda ramybės batutininkei Anželai Bladcevai dėl Ukrainos žiniasklaidos gautų vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose ji matoma besivaržanti prorusiškų karo simbolių fone. A.Bladceva taip pat varžosi Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Rusijos naujienų agentūra „Tass“ nurodė, kad žaidynėse dalyvaus ir Rusijos teniso vadovas Šamilis Tarpiščevas, aktyviai rėmęs šalies sportininkų mobilizavimą kovai prieš Ukrainą.
Šių atletų dalyvavimas įsiutino Ukrainos pareigūnus ir sportininkus, iš kurių daugelis paskutinius metus praleido ruošdamiesi pasaulinei sporto arenai nuolatinio karo pavojaus sąlygomis, treniruodamiesi skambant oro pavojaus sirenoms ir grasinant raketų smūgiais.
„Turime daug sportininkų, kurie šiuo metu yra fronto linijose arba Nacionalinėje gvardijoje. Kai kurie net žuvo“, – interviu leidiniui „Politico“ pabrėžė vyriausiasis Ukrainos dziudo treneris Vitalijus Dubrovas.
Pasak straipsnio, penkiolika Rusijos sportininkų vyksta į Paryžių varžytis kaip „neutralūs sportininkai“, nes Tarptautinis olimpinis komitetas šiemet uždraudė rusams ir baltarusiams atstovauti savo šalims 2024 m. olimpinėse žaidynėse po to, kai Maskva paskelbė apie planus aneksuoti dalį Ukrainos, taip pažeisdama tarptautinę teisę.
Anot komiteto pareiškimo, žemės užgrobimas „yra Olimpinės chartijos pažeidimas, nes pažeidžia [Ukrainos] teritorinį vientisumą“.
Nors ir buvo sudaryta speciali komisija, kuriai pavesta patvirtinti sportininkų tinkamumą dalyvauti žaidynėse, panašu, kad kai kuriems pavyko prasprūsti, atkreipė dėmesį „Politico“.
Nyderlanduose įsikūrusios organizacijos „Global Rights Compliance“ atliktas Rusijos ir Baltarusijos sportininkų tyrimas parodė, kad 33 iš 57 Rusijos ir Baltarusijos sportininkų, paskelbtų tinkamais dalyvauti olimpinėse žaidynėse, iš tikrųjų rėmė karą Ukrainoje.
Tačiau ne visi sportininkai, kurie buvo pripažinti tinkamais, dalyvauja žaidynėse. Keliems Rusijos imtynininkams ir dziudo sportininkams, kurie socialiniuose tinkluose išreiškė palaikymą karui, buvo suteiktas leidimas dalyvauti žaidynėse, tačiau vėliau jie atsisakė.
Vienas irkluotojas Rusijos televizijai „Match TV“ sakė, kad Kremlius jiems suteikė kompesancijas.
Kaip bebūtų, Rusijos propagandos aparatas nusitaikė į tuos, kurie vis dėlto nusprendė dalyvauti. Rusijos meninės gimnastikos federacijos prezidentė Irina Viner Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ tvirtino, kad neutralūs Rusijos sportininkai yra „išdavikai“. Jos teigimu, kad be savo vėliavos ir himno varžosi tik „benamiai“ sportininkai.
Kelios Rusijos ir Baltarusijos tenisininkės, įskaitant buvusią aukščiausio rango moterų žaidėją Viktoriją Azarenką, atsisakė dalyvauti 2024 m. Paryžiuje, motyvuodamos traumomis ir užimtumu. Tačiau jos ketina dalyvauti „Mubadala Citi DC Open“ turnyre Jungtinių Valstijų sostinėje, kuris sutampa su olimpinėmis žaidynėmis.
Sutrukdė karas
Ukrainos jaunimo ir sporto ministerijos duomenimis, per karą žuvo mažiausiai 487 ukrainiečių sportininkai ir treneriai, daugybė jų buvo sunkiai sužeisti.
-
Paryžiui pavyko: žaidynės pradėtos ir trumpam pamirštas pasaulio chaosas
-
Pietų Korėjos sportininkai pasveikinti kaip Šiaurės Korėjos: TOK atsiprašymas
-
Paryžiuje apiplėštas legendinis Zico – nugvelbtos beveik 600 tūkst. eurų vertos brangenybės
-
D.Rapšys nepateko į finalą, A.Šidlauskas neprasibrovė į pusfinalį
-
Lietuvos irklavimo viltys traukė pečiais: „Mums tai nebūdinga“
Bėgikė Jana Stepanenko neteko kojų per smūgį Kramatorske. Vėliau ji bėgo Bostono maratoną su kojų protezais.
Dėl smūgių lavinos Ukrainos sportininkai turi mažiau vietų treniruotis, nes, Sporto ministerijos duomenimis, sunaikinta daugiau kaip 500 sporto objektų.
Karas taip pat kelia logistinių sunkumų. „Mums prireikia daugiau nei paros, kad kur nors nuvyktume, nes neveikia jokie oro uostai“, – pažymėjo Ukrainos dziudo treneris V.Dubrovas.
Ukrainos jaunimo ir sporto ministro pareigas einantis Matvijus Bidnijus pabrėžė, kad Kyjivas lobizavo olimpinį komitetą, kad Rusijos karo rėmėjai liktų „už olimpinio judėjimo ribų“.
Interviu telefonu leidiniui „Politico“ M.Bidnijus teigė, kad Ukrainos valdžios institucijos nustatė daugiau kaip 800 Rusijos sportininkų, kurie rėmė karą.
„Išsiuntėme dešimtis bendrų laiškų IOC ir mums pavyko pasiekti, kad būtų pašalinti akivaizdūs karo propagandistai“, – aiškino jis.
