Karinis konfliktas Kaukaze prasidėjo trijų aštuonetų dieną, 2008-ųjų rugpjūčio 8-ąją, kai Pekine buvo atidarytos 29-osios vasaros olimpinės žaidynės. Įtampa augo jau kurį laiką, kol naktį į rugpjūčio 8-ąją Gruzijos kariuomenė pabandė jėga perimti Maskvos remiamos Pietų Osetijos regiono kontrolę. Netrukus į Gruzijos teritoriją įžengė Rusijos karinės pajėgos. Karą sustabdė tik tarptautinės bendruomenės įsikišimas. Po konflikto Rusija paskelbė pripažįstanti Pietų Osetijos ir kitos separatistinės Gruzijos respublikos Abchazijos nepriklausomybę.
Prabėgus nuo karo 2 metams Gruzijos atstovai kartoja, kad niekada nepripažins Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės, pastarųjų lyderiai prisiekinėja, jog jos niekada negrįš į Gruzijos sudėtį.
„Ši agresija iki šiol nenurimo ir dar nėra baigta. Mūsų kova tęsis tol, kol Gruzijos žemę paliks paskutinis okupantas“, – tvirtino M.Saakašvilis.Rusijos ir Gruzijai vadovai skirtingai paminėjo karo pradžios metines. Gruzijos prezidentas Mikheilas Saakašvilis šios datos išvakarėse išvyko į Kolumbiją, kur dalyvavo naujojo šios šalies prezidento Juano Manuelio Santoso inauguracijoje. Šeštadienį kreipdamasis į gruzinų tautą per televiziją M.Saakašvilis pabrėžė, kad Rusija pradėjo agresiją prieš Gruziją kus kas anksčiau nei 2008-ųjų rugpjūtį, todėl esą nėra reikalo išskirti atskiras datas iš bendro konteksto. „Ši agresija iki šiol nenurimo ir dar nėra baigta. Mūsų kova tęsis tol, kol Gruzijos žemę paliks paskutinis okupantas“, – tvirtino M.Saakašvilis.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Abchaziją, kur pažadėjo abiem nuo Gruzijos atskirtiems regionams daugiau finansinės ir kitokios pagalbos. Anot Rusijos vadovo, šios šalies sprendimas pripažinti Abchazijos ir Pietų Oestijos nepriklausomybę „buvo skaudus, jį priimti buvo sunku, tačiau laikas patvirtino, jog tai buvo teisingas pasirinkimas“.
Susigrąžinti teritorijas Gruzijai bus labai sunku
Po konflikto prabėgus dviem metams, politologas Kęstutis Girnius mano, kad naujas karas regione nekils. „Tas konfliktas kažkuria prasme vis tiek buvo nesusipratimas, kurį iš dalies sukėlė neatsargus Gruzijos elgesys ir aš gana tikras, kad Gruzija to nepakartos. O Rusija yra patenkinta esama padėtimi, todėl irgi neskubės jos keisti“, – kalbėjo užsienio politikas ekspertas.
Pašnekovas skeptiškai vertino Gruzijos galimybes susigrąžinti prarastas teritorijas bent artimiausius kelis dešimtmečius, nes tiek abchazai, tiek osetinai laiko save savarankiškomis tautomis. Be to, jei jie toliau gyvens sąlyginėje nepriklausomybėje, augs jų tautinis sąmoningumas. Tiesa, egzistuoja galimybė, jog teritorijos prisijungs prie Rusijos. „Jos jau praktiškai priklauso Rusijai de facto, tačiau Rusija neskubės to padaryti de jure, nes tai sukeltų tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą, pakenktų Rusijos prestižui“, – sakė K.Girnius.Tas konfliktas kažkuria prasme vis tiek buvo nesusipratimas, kurį iš dalies sukėlė neatsargus Gruzijos elgesys ir aš gana tikras, kad Gruzija to nepakartos. O Rusija yra patenkinta esama padėtimi, todėl irgi neskubės jos keisti“, – kalbėjo K.Girnius.
Anot politologo, Rusijos – Gruzijos konfliktas ir po jo prabėgę 2 metai parodė, kad jeigu didelė valstybė nenori paklusti tarptautinė bendruomenės reikalavimams, pastarosios gebėjimai visuomet gana menki. K.Girniaus manymu, tarptautinė bendruomenė neturi ne tik svertų, bet ir noro kažką keisti.
Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Sirijos Gira atkreipė dėmesį, kad Rusija po 2008 metų rugpjūčio įvykių gana greitai atgavo prestižą Vakaruose, o Gruzija iš tarptautinė izoliacijos išeina tik pastaruoju metu – liepą prasidėjo derybos dėl Gruzijos asocijuotos narystės Europos Sąjungoje.
V.Sirijos Giros nuomone, karu virtęs Rusijos ir Gruzijos konfliktas atskleidė, jog Vakarai regione veikė neefektyviai ir padrikai, pozicijos buvo silpnos ir prieštaringos. „Tam tikra prasme, Gruzija iš konflikto gavo naudos – dabar Vakarai pradeda konsoliduoti savo pastangas veikti regione“, – pastebėjo analitikas.
Politologas kalbėjo, jog šiuo metu Rusijos kontrolė vyrauja tiek Abchazijoje, tiek Pietų Osetijoje. „Tačiau jeigu Pietų Osetija tvirtai atsigręžusi į Rusiją, tai abchazai turi dvejonių, nes jie mato, kad Rusija perima visą kontrolę ir tai gali kelti grėsmę abchazų tapatybei, o išsaugoti ją yra svarbiausias jų tikslas“, – sakė V.Sirijos Gira. Jo manymu, derybose su Abchazija Gruzija galėtų akcentuoti, jog su pasirinkę Gruziją, o ne Rusiją, abchazai gautų daugiau įtakos ir autonomijos.
Pasikeitęs Lietuvos požiūris
Pasak K.Girniaus, Lietuvos prezidente tapus Daliai Grybauskaitei, akivaizdžiai pasikeitė ir Lietuvos pozicija Gruzijos atžvilgiu. Ji supanašėjo su visos Europos Sąjungos (ES) pozicija. „Prezidentaujant Valdui Adamkui, buvo demonstruojama pernelyg didelė parama ne Gruzijos žmonėms, o M.Saakašviliui. Prisiminkime, kaip 2007 metais, kai Gruzijoje vyko kruvinas susidorojimas su žmonėmis per opozicijos protestus, Lietuvos užsienio reikalų ministras reiškė absoliučią paramą valdžiai. D.Grybauskaitė gerokai skeptiškiau vertina M. Saakašvilį, nelinksta su juo bendrauti. Mano manymu, tai teigiamas žingsnis, naudingas visai ES. Tai gali priversti M.Saakašvilį susiprasti, kad jis turėtų atsargiau elgtis. Tada regione galimos permainos, ypač jeigu M.Saakašvilis nepaseks Vladimiro Putino pavyzdžiu ir netaps Gruzijos ministru pirmininku“, – kalbėjo K.Girnius. M.Saakašvilis, kurio prezidento kadencija baigsis 2013 metais, pagal Gruzijos Konstituciją negalės dalyvauti naujuose šalies vadovo rinkimuose. Tačiau šiuo metu M.Saakašvilio iniciatyva Gruzijoje rengiamasi pakeisti šalies Konstituciją taip, kad dauguma prezidento dabar turimų galių būtų perleistos premjerui. Buvęs Rusijos prezidentas V.Putinas prieš keletą metų taip pat pasibaigus jo antrajai kadencijai, jau persėdo į premjero kėdę.
V.Sirijos Gira sutiko, jog aukščiausiu – prezidentiniu – lygmeniu, Lietuvos dėmesys Gruzijai sumažėjęs, tačiau, jo manymu, parama šiai šaliai išlieka, tik ne tokia aistringa. Anot ekspero, tai sietina su platesniais pokyčiais mūsų šalies užsienio politikoje: atšilę santykiai su Rusija, daugiau taikomasi prie bendros ES pozicijos. „Susilpnėjęs dėmesys ne tik grynai Gruzijai, bet ir visam tam regionui“, – pridūrė politologas.
Įtampa beveik nejaučiama
Jie gyvena pasiruošę, kad Rusija gali užpulti kiekvieną dieną. Jie sako, kad niekada negali žinoti, kada vėl prasidės karas“, – pasakojo I.PopovaitėNepaisant visų problemų, gyvenimas Gruzijoje, regis, nusistovi. Buvusi „15 min“ žurnalistė Inga Popovaitė, dabar išvykusi dirbti savanore Tbilisyje, pasakojo, jog artėjant antrosioms karo metinėms kasdienis gyvenimas šalies sostinėje tekėjo ramia vaga. „Įtampos nesijaučia, nes fronto linijos karo metu čia nebuvo. Tačiau prieš porą savaičių lankiausi Batumyje, kur kelias naktis kalbėjomės su draugais apie Rusiją. Jie gyvena pasiruošę, kad Rusija gali užpulti kiekvieną dieną. Jie sako, kad niekada negali žinoti, kada vėl prasidės karas“, – pasakojo I.Popovaitė. Tačiau nepaisant visų problemų ir įtampos, gruzinai esą vis tiek pasiryžęs šypsotis ir švęsti gyvenimą.
Pasak pašnekovės, gruzinai nedemonstruoja neapykantoms Rusijai. „Rusijos politikai, žinoma, nemėgstami. Bet gruzinų toks charakteris – nesvarbu, iš kur esi atvažiavęs, net jeigu tu esi rusas, tu čia vis tiek esi svečias“, – sakė mergina.
Anot I.Popovaitės, kur kas didesnė įtampa buvo kilusi po to, kai Gruzijos televizija šių metų kovą parodė išgalvotą reportažą apie tariamą rusų invaziją ir M.Saakašvilio mirtį. „Tuomet mano draugai Batumyje iš karto nuėjo registruotis į armijos sąrašus“, – pasakojo I.Popovaitė.
