Greitojo traukinio, vadinamo „Allegro“, kuris daugelį metų čia važinėjo keturis kartus per dieną ir į abi puses vežė šimtus keleivių, eismas buvo sustabdytas. Stoties restorane sėdėjo jau ne keliautojai, o pasieniečiai.
„Tai košmaras. 20 metų kūrėme šį verslą, o dabar kovojame, kad išgyventume“, – iš už prekystalio kalbėjo kavinės savininko sūnus Ville Laihia.
V.Laihios sunkumai yra ženklas to, ką vietiniai gyventojai jaučia jau keletą savaičių, o gal net mėnesių: Suomijos santykiai su Rusija įšalo.
Praėjusį ketvirtadienį Suomijos vadovai pareiškė, kad jų šalis turėtų įstoti į NATO, taip galutinai nutraukdami ilgą laiką galiojusį karinį neutralumą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų.
Keturi greitieji traukiniai, nudažyti Suomijos ir Rusijos vėliavų spalvomis, dabar stovi depe Helsinkyje, kur juos prižiūri suomių inžinieriai.
Tą pačią dieną Rusija atsakė pažadėdama Suomijai imtis „karinio-techninio“ atsako. Per Kremliaus remiamą televizijos tinklą vienas aukšto rango laidų vedėjas kalbėjo apie „naują geležinę uždangą“.
Netoli Vainikkalos, esančios pietiniame 1 340 km Suomijos sienos su Rusija ruože, praėjusios savaitės pradžioje buvo pastebėti didėjančio „įšalo“ požymiai.
Naujai atrodančiame „Zsar“ išparduotuvių kaimelyje, pastatytame keliautojams iš Rusijos aptarnauti, muzika skambėjo tuščiose patalpose. Netoliese esančioje kavinėje „Cafe Finlandia“ nebuvo nė vieno lankytojo.
Gerai asfaltuotame greitkelyje tarp sienos ir Suomijos sostinės Helsinkio taip pat buvo tylu.
Helsinkio centrinėje stotyje, kitame geležinkelio jungties gale nuo Vainikkalos, įprastinė „Allegro“ traukinių išvykimo vieta – devintasis peronas – buvo tuščia.
Keturi greitieji traukiniai, nudažyti Suomijos ir Rusijos vėliavų spalvomis, dabar stovi depe Helsinkyje, kur juos prižiūri suomių inžinieriai.
Suomijos geležinkelių bendrovei VR – Suomijos partnerei bendroje Suomijos ir Rusijos įmonėje, kurią valdė „Allegro“ vadovaujantis Topi Simola, sakė, kad visuomenės spaudimas uždaryti paslaugą pradėjo sparčiai augti po to, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.
Kai paslauga padėjo suomių emigrantams išvykti iš Rusijos po invazijos, ji buvo nutraukta. Paskutinis „Allegro“ į Suomijos sostinę atvyko kovo 28 d.
„Žinoma, mes smerkiame Rusijos agresiją ir karą Ukrainoje, todėl nenorime turėti verslo reikalų su Rusija, tad paslaugą uždarėme“, – sakė T.Simola.
Važinėjo verslo atstovai
Taip neturėjo būti. Kai 2010 m. gruodį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir tuometinė Suomijos prezidentė Tarja Halonen iškilmingai atidarė „Allegro“ traukinius, buvo daug pompastikos, ceremonijų ir vilčių dėl ateities.
„Šiandien pradedamas greitųjų traukinių eismas pagerins galimybes susitikti įvairiems žmonėms“, – tuo metu sakė T.Halonen ir pridūrė, kad tikisi, jog jos tėvynainiai dabar galės „atrasti savo kaimyną nauju būdu“.
Daug metų ši paslauga buvo laikoma labai sėkminga – nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. traukiniu „Allegro“ pasinaudojo daugiau kaip 4 mln. keleivių, t. y. laikotarpiu, į kurį įeina ir beveik dvejų metų pertrauka dėl pandemijos.
Kiekvieną dieną tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo į abi puses kursuodavo po du traukinius, kurių kiekviename galėjo važiuoti iki maždaug 360 žmonių. Per šventes, pavyzdžiui, Naujųjų metų dieną, važiuodavo dvigubi traukiniai, vežantys daugiau kaip 700 žmonių.
1939–1944 m. Suomija kovojo dviejuose žiauriuose karuose su Sovietų Sąjunga ir prarado didelę dalį savo rytinių teritorijų.
VR vadovas T.Simola teigė, kad ši paslauga buvo ypač populiari tarp verslo keliautojų ir turistų, kurie vertino trumpą kelionės laiką ir galimybę išvengti klimato kaitai nepalankaus skrydžio lėktuvu.
„Tai puiki paslauga. Galimybė iš Helsinkio į Sankt Peterburgą nuvykti per 3,5 valandos iš miesto centro į miesto centrą“, – sakė jis.
Viskas pasikeitė
Vasario pabaigoje, kai Rusijos tankai įvažiavo į Ukrainą, nuotaikos pasikeitė. T.Simola sakė, kad buvo aišku, jog visuomenės nuotaikos apskritai tapo priešiškos bendradarbiavimui su Rusija, todėl buvo teisinga uždaryti reisus.
Tuo pat metu Suomijos vadovai, nusprendę paremti paraišką dėl narystės NATO, planavo esminius pokyčius gynybos politikoje.
Praėjusį trečiadienį, Jungtinės Karalystės vadovui Borisui Johnsonui lankantis šalyje, Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad būtent Rusijos agresija privertė Suomiją apsispręsti.
„Jūs tai paskatinote. Pasižiūrėkite į veidrodį“, – sakė jis.
Prie Helsinkio traukinių stoties 19-metis Feliksas Halabi rinko pinigus labdaros organizacijai, remiančiai Suomijos kariuomenės veteranus.
Karine uniforma apsirengęs F.Halabi, kuris sakė, kad po 357 dienų karinės tarnybos jam liko 139 dienos, teigė, jog Suomija tikriausiai teisingai nusprendė įstoti į NATO.
„Nesu visiškai tikras, bet manau, kad tai tikriausiai gera idėja, nes Putinas toks nenuspėjamas. Mums gali prireikti tam tikros pagalbos“, – sakė jis.
1939–1944 m. Suomija kovojo dviejuose žiauriuose karuose su Sovietų Sąjunga ir prarado didelę dalį savo rytinių teritorijų.
Visai netoli Vainikkalos yra gerai išlikę šio konflikto pėdsakų. Miške, palei vadinamąją Salpos įtvirtinimų liniją, einančią į šiaurę nuo Baltijos jūros, iškastos tranšėjos ir kulkosvaidininkų pozicijos.
Būtent šią istoriją Suomijos ir Rusijos vadovai siekė palikti užmarštyje, kai 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai ėmėsi stiprinti prekybos ryšius šioje pasienio zonoje.
Dabar dėmesio centre vėl atsidūrė ne verslas, o karas.
Praėjusią savaitę Suomija ir kelios NATO sąjungininkės, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, pradėjo karines pratybas „Arrow 22“ (Strėlė 22), per kurias atviroje vietovėje Suomijos vakaruose išsirikiavo tankų eilės.
Stebėjęs kai kuriuos veiksmus, Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pažadėjo, kad jo šalis gins Suomiją ir Švediją, kuri taip pat turėtų pateikti NATO paraišką, „jei jos kada nors būtų užpultos“.
Už savo prekystalio Vainikkalos geležinkelio stoties restorane V.Laihia sakė vis dar tikintis, kad politinė įtampa su Rusija atslūgs ir prie jo staliukų vėl galės rinktis keleiviai, o ne pasieniečiai.
„Bet visa tai priklauso nuo pono Putino“, – sakė jis.
