Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis teigė, kad ES šalių vyriausybėms šeštadienį prireikė tik „kelių valandų“ „sinchronizuoti“ jų palaikymą Ukrainai ir susitarti aktyvuoti Europos taikos priemonę (ETP) bei skirti lėšų ginkluotės įsigijimui ir tiekimui.
„Tai buvo lemiama Europos gynybos akimirka“, – teigė jis.
Analitikai šiai nuomonei pritarė.
„Sprendimas tiekti ginklus Ukrainai pasitelkiant Europos taikos priemonę yra kertinis momentas Europos saugumui, atsižvelgiant į jo mastą, pobūdį ir spartą“, – AFP teigė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro vizituojantis bendradarbis Pierre'as Morcosas.
Europos taikos priemonė, atskirai nuo ES biudžeto ir Bendrijos įprastų pinigų skirstymo procedūrų veikiantis fondas, valdo 5 mlrd. eurų, kuriuos gali išmokėti tik ES šalys narės.
ETP sprendimų priėmimo procesas leidžia ES šalims „konstruktyviai susilaikyti“, todėl Ch.Michelio darbas buvo įtikinti prieštaraujančias šalis nares nebalsuoti prieš fondo atvėrimą Ukrainai, kas būtų sustabdę priemonės taikymą, naujienų agentūrai AFP teigė ES pareigūnai.
Pasak J.Borrellio, trys šalys susilaikė.
Tai leido Europai patenkinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą suteikti ginklų ir amunicijos, kad jo pajėgos galėtų apginti savo šalį nuo Rusijos invazijos, ir tai buvo „dar vienas kritęs tabu“, pažymėjo J.Borrellis.
V.Zelenskis nusiuntė Ch.Micheliui išplėstinį ginkluotės pageidavimų sąrašą, su kuriuo susipažino AFP. Sąraše yra prieštankinių bei „Stinger“ priešlėktuvinių raketų, kurias ukrainiečių kariai yra apmokyti naudoti.
Keletas ES šalių turi šių tipų ginklus savo arsenaluose ir buvo pasiruošę greitai tiekti juos Ukrainai.
Gairės
Su Ukraina besiribojanti Lenkija pasiūlė tapti ginkluotės tiekimo centru. Ginklai, kaip teigiama, „reikšmingai“ pradėti transportuoti į Ukrainą nuo šeštadienio
JAV taip pat prisidėjo, pakeldama siuntoms skirtus transporto lėktuvus į Lenkiją.
Europos taikos priemonės lėšos leido ES šalims suteikti 450 mln. eurų vertės pagalbos letaline ginkluote. Dar 50 mln. eurų iš ETP lėšų ruošiamasi skirti įrangai ir kurui.
„Tai tikrai nepaprasta“, – teigė Arnaud Danjeanas, konservatyvus Europos Parlamento narys bei karo veteranas, besispecializuojantis gynybos reikaluose.
„Gairės pasiektos, bet taip pat reikia turėti galvoje, kad buvo padaryta daugybė pareiškimų, o kai kurie iš jų nėra nei protingi, nei įvykdomi, pavyzdžiui, naikintuvų siuntimas“, – sakė jis, turėdamas galvoje J. Borrellio pareiškimą, kuris vėliau buvo patikslintas.
„Ginklus dabar reikia perduoti, ir viskas priklauso nuo to, kokia bus situacija vietoje“, – teigė A.Danjeanas.
Kaip bebūtų, jis pripažino, jog kelių pastarųjų dienų drąsūs ES politiniai žingsniai „rodo naują mąstymą Europoje, ir tai paspartins galvojimą apie Europos gynybą“.
P.Morcosas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro pažymėjo, kad ES priemonių veikti turėjo ir anksčiau, bet buvo supančiota „įvairių tabu ir strateginės kultūros stokos“.
Dabar „karas Ukrainoje, atrodo, suveikė kaip katalizatorius“.
Vokietija, ilgai besilaikiusi nuostatos neeksportuoti ginklų į konfliktų zonas, nuomonę pakeitė 180 laipsnių ir įsipareigojo Ukrainai perduoti 1,4 tūkst. prieštankinių raketų leidimo įrenginių ir 500 „Stinger“. Šis pasikeitimas buvo vienas daugiausiai pasakančių.
Ne mažesnę nuostabą kelia Švedijos įsipareigojimas perduoti Ukrainai 5 tūkst. raketinių granatsvaidžių ir Suomijos pirmadienį paskelbtas pranešimas, kad Helsinkis perduos 1,5 tūkst. raketinių granatsvaidžių bei 2,5 tūkst. automatų.
Pasak vieno ES pareigūno, kelios ES nepriklausančios šalys susisiekė su Ch.Micheliu, norėdamos finansiškai prisidėti prie ginkluotės tiekimo.
„Per šį savaitgalį pajudėjome toliau nei per paskutinius 20 metų“, – teigė A.Danjeanas.
„Europa turėjo instrumentus, priemones, pajėgumus, bet jai visada stigo politinės valios. Vladimiras Putinas sugebėjo išrikiuoti Europos planetas“, – teigė A.Danjeanas.
