Irkutsko tardymo izoliatoriuje Nr.1 sulaikytieji, bendradarbiaujantys su įkalinimo įstaigos administracija, liudininkų teigimu, tardė ir išprievartavo daugiau nei 100 kalinių.
Angarsko miesto kolonijoje Nr. 5 patyčių aukomis tapo maždaug tūkstantis žmonių.
Ši informacija tapo žinoma po to, kai žmogaus teisių gynimo organizacija Gulagu.net paviešino dalį Rusijos bausmių atlikimo federalinės tarnybos vaizdo įrašų archyvo. Rusijos leidiniui „Sibir Realii“ medžiagos autentiškumą patvirtino ir įvykių liudininkai.
Žmogaus teisių gynėjai aiškina, kad Irkutsko tardymo izoliatoriuje darbuotojai nuolat verbuodavo kalinius, kad šie tyčiotųsi ir kankintų kitus savo likimo draugus. Tuo metu įkalinimo įstaigos darbuotojai visa tai filmuodavo.
Šantažas ir verbavimas
Verslininkas iš Irkutsko Vladimiras Matuškejevas tardymo izoliatoriuje praleido kelis mėnesius. Jis tikino nuolat turėjęs mokėti kyšius įkalinimo įstaigos vadovybei siekiant išvengti tardymų ir prievartos.
„Pinigus perduodavau Bausmių atlikimo federalinės tarnybos darbuotojui, dar 30 tūkst. rublių tekdavo sumokėti kameros prižiūrėtojui ir kitiems kankinimų vykdytojams. Po prievartos tekdavo pasirašyti suklastotą prisipažinimą esą esi dėl visko kaltas, taip pat bendradarbiauti su tyrėjais. Kaliniai buvo šantažuojami tuo, kad viskas yra nufilmuota ir grasinama paviešinti turimą „kompromituojančią“ medžiagą“, – sakė V.Matuškejevas.
Jis tikino sutikęs dalyvauti daugiau nei šimto žmonių tardyme ir kankinime po to, kai jam pačiam pagrasino smurtu.
„Daugiau nei metus buvau susijęs su Irkutsko tardymo izoliatoriaus pareigūnais. Mačiau, kaip buvo perduodama vaizdo įranga į patalpą, kur tuo metu buvo kalinys. Vėliau vaizdo įranga buvo grąžinama kaip „ataskaita apie įvykdytą darbą“. Įrašai buvo daromi siekiant šantažuoti nukentėjusį ir norint priversti jį vykdyti įkalinimo įstaigos darbuotojų nurodymus.
Jei jis papasakotų kitiems kaliniams apie smurtą ir prievartą, patektų į „žemesniąją kastą“. Tokie asmenys visą jiems skirtą įkalinimo laiką atlieka juodžiausius darbus – valo tualetus, kanalizaciją. Tam, kad išgyvenčiau ir nebūčiau išprievartautas, turėjau kas savaitę mokėti duoklę“, – pasakojo V.Matuškejevas.
V.Matuškejevas: Kaliniai buvo šantažuojami tuo, grasinama paviešinti turimą „kompromituojančią“ medžiagą.
Jis mini ir kito kalinio, bendradarbiavusio su kalėjimo darbuotojais, pavardę – Denisas Golikovas. Pastarasis Gulagu.net organizacijai papasakojo buvęs užverbuotas Irkutsko tardymo izoliatoriaus darbuotojų ir priverstas pasilikti ten, nors po to, kai buvo nuteistas, turėjo būti perkeltas į pataisos namus.
Vaizdo įraše, kurį paviešino Gulagu.net, tardęs ir prievartavęs kalinius D.Golikovas, pasakoja, jog į tardymo izoliatorių pateko sverdamas 56 kilogramus. Dėl įkalinimo įstaigos darbuotojų jam duodamų steroidų vyro svoris išaugo iki 117 kilogramų. Pasak jo, įkalinimo įstaigos darbuotojai tyčia tokius kaip jis paversdavo „kankinimo mašinomis“.
„Izoliatoriuje mane paliko kaip „bausmių vykdytoją“ taip vadinamuose „spaudimo namuose“. Juose būdavo apie 30 kalinių, sutikusių bendradarbiauti su izoliatoriaus valdžia. Pas juos atsiųsdavo tris nepaklusnius kalinius. Mus priversdavo „dirbti“ su jais taip, kad jie duotų „reikiamus“ parodymus.
A.Bakojevas: Žmonės kelias valandas rėkdavo taip, tarsi juos bando užmušti.
Mainais į tai manęs žadėjo neliesti. Tyrėjai taip pat žadėjo „kažkaip išspręsti“ mano klausimą dėl įkalinimo su teisėjais. Už tai turėjau priversti kelis nuteistuosius prisipažinti vykdžius nusikaltimus. Kartą man netgi buvo užsiminta, kad turėčiau organizuoti advokato Dmitrijaus Dmitrijevo užpuolimą, kai jis ateis aplankyti savo ginamųjų“, – sakė D.Golikovas.
Tardė daugiau nei 400 žmonių
Teigiama, kad liudytojų duomenys rodo, jog Irkutsko tardymo izoliatoriuje kankinta daugiau nei 400 žmonių.
Šiuos duomenys patvirtina dar vieno buvusio kalinio Aleksandro Bakojevo (Gulagu.net jo tikrosios pavardės nenurodė) liudijimai. Jis tardymo izoliatoriuje atsidūrė du kartus – pirmąjį 2014 m., o vėliau – 2018 m. Taip pat buvo kalinamas Angarsko kolonijoje kaip tik 2020 m., kai ten vyko kalinių maištas.
„Abu kartus tardymo izoliatoriuje mane nusiųsdavo pas „tardytojus“. Išpešti iš manęs tiesą jiems nereikėjo – jau buvau nuteistas už vagystę. Izoliatoriuje laukiau, kol įsiteisės teismo sprendimas ir mane perkels į pataisos namus.
Tačiau nepaisant to, „tardytojai“ mane mušdavo, spardydavo. Tai daryti nebuvo būdinga, tačiau jie norėjo pademonstruoti savo agresiją. Kai reikėdavo „išmušti“ tiesą, tardymai buvo visiškai kitokie.
Žmonės kelias valandas rėkdavo taip, tarsi juos bando užmušti. Pasirašytum bet kokį prisipažinimą vien girdėdamas šiuos klyksmus, ką jau kalbėti apie tai, kai tave kankina“, – pasakojo A.Bakojevas.
Pasak jo, kai Angarsko kolonijoje 2020 m. kilo maištas, jis tik per stebuklą išvengė rimtų sužeidimų.
„Iki šiol nesuprantu, kaip man pavyko išlikti gyvam. Tai tikras stebuklas. Kai atvyko OMON pareigūnai, jie mušė visus – ir tuos, kurie protestavo prieš smurtą įkalinimo įstaigoje, ir tuos, kurie nieko nedarė.
Link to buvo einama jau keletą mėnesių. Įkalinimo įstaigos darbuotojai ėmė mušti ir tuos, kurie turėjo „stogą“. Taip vadinami „autoritetai“ vaikščiojo pas viršininkus ir klausdavo, kodėl taip vyksta. Esą jie gi susitarę.
Viršininkai žadėdavo, kad daugiau be priežasties nemuš, tačiau smurtas nesiliaudavo. Mušdavo už tai, kad įkalinimo įstaigos darbuotojui pasirodė, jog ne taip į jį pažiūrėjai. Galiausiai kaliniai surengė protestą, sutramdyti juos buvo atsiųsti OMON pareigūnai. Jie spardė visus, šokinėjo ant kalinių abiem kojomis.
Kolonijoje taip pat buvo prievartaujami kaliniai. Ne taip masiškai, kaip tardymo izoliatoriuje, tačiau kalbos apie „pažemintuosius“ sklido.
Pamenu, kad vieno kalinio žandikaulis buvo sulaužytas į dvi dalis. Ar jam buvo suteikta medicinos pagalbą? Ką jus, kokia pagalba. Padėkok, kad likai gyvas. Vėliau į koloniją sugrįžo tie, kurie po maišto buvo išvežti į tardymo izoliatorių ir kitas įkalinimo įstaigas „perauklėjimui“ – pajuodę nuo hematomų, ant jų odos nelikę sveikos vietos. Kai kurie jų taip pat buvo „pažeminti“.
Po nuteistųjų sugrįžimo iš tardymo izoliatoriaus kolonijoje tokių „pažemintų“ buvo vos ne ketvirtadalis. Daugiau nei tūkstantis sumuštų, šimtai – išprievartautų“, – pasakojo buvęs kalinys.
Saratovas ir vaizdo įrašai
Žmogaus teisių gynėjai jau kelerius metus reguliariai praneša apie tardymus ir smurtą Rusijos Bausmių atlikimo federalinės tarnybos įstaigose daugelyje regionų. Tačiau patikrinimai dėl panašių skundų atliekami labai retai. Tiesa, vaizdo įrašai iš tardymo izoliatorių ir kalėjimų sukėlė didelį rezonansą.
Žmogaus teisių gynėjai mano, kad tai susiję su tuo, jog šį kartą apie smurtą liudijusių žmonių pasakojimus patvirtino vaizdo įrašai.
Spalio 4 d. Gulagu.net interneto puslapyje Vladimiras Osečkinas pareiškė, kad jiems pavyko išvežti iš Rusijos buvusį kalinį-programuotoją, kuris sugebėjo nukopijuoti specialiųjų tarnybų vaizdo medžiagų archyvą.
Tuose vaizdo įrašuose užfiksuoti žiaurūs nuteistųjų kankinimai Saratovo, Vladimiro, Irkutsko srityse. Kalbama apie daugiau nei 40 gigabaitų medžiagos. Kai kurie vaizdo įrašai publikuoti Gulagu.net „Youtube“ kanale.
Pirmoji iš publikuotų vaizdo archyvų buvo prievartavimo scena. Teigiama, kad veiksmas vyko praėjusių metų vasarį Saratovo įkalinimo įstaigos tuberkuliozės ligoninėje. Po to Rusijos Bausmių atlikimo federalinė tarnyba pradėjo patikrinimą, o Tyrimų komitetas pradėjo septynias baudžiamąsias bylas dėl smurto prieš kalinius.
V.Osečkinas: Valstybė nesiėmė jokių veiksmų apginti nuo tardymo ir išprievartavimų, kuriuos kontroliavo tarnybos, nukentėjusį žmogų.
Vėliau buvęs nuteistasis Aleksejus Makarovas, buvęs toje pačioje kalėjimo tuberkuliozės ligoninėje nuo 2018 iki 2020 m., prieš filmavimo kameras paliudijo, kad du kartus buvo tardomas ir žiauriai išprievartautas.
„Sadistai prievartavo ir tardė mane du kartus – 2020 m. vasario 18-ąją ir 2020 m. balandžio 14-ąją. Prieš tai jie reikalavo iš manęs pinigų. Sutikau ir pervedžiau jiems 50 tūkstančių rublių. Tačiau jie vis tiek tai padarė ir viską filmavo“, – pasakojo A.Makarovas.
Pasak V.Osečkino, A.Makarovas dar 2020 m. birželį po pirmojo pokalbio su žmogaus teisių gynėjais parašė pareiškimą Tyrimų komitetui dėl išprievartavimo.
„Iki šiol dėl pateikto skundo nėra jokios baudžiamosios bylos. Valstybė nesiėmė jokių veiksmų apginti nuo tardymo ir išprievartavimų, kuriuos kontroliavo tarnybos, nukentėjusį žmogų. Be to, likus savaitei iki to, kai gavome vaizdo įrašus, A.Makarovas gavo atsakymą, kad „išnagrinėjus visas aplinkybes prievartos veiksmai nebuvo nustatyti“, – teigė V.Osečkinas.
Žmogaus teisių gynėjai abejoja, kad Saratove pradėtos baudžiamosios bylos taip pat bus objektyviai ištirtos. Irkutsko srityje pradėtos devynios baudžiamosios bylos dėl pareigūnų įgaliojimų viršijimo, taip pat dėl kaltinimų smurtu. Tačiau jokio apčiuopiamo rezultato kol kas tai nedavė. Be to, žmogaus teisių gynėjams buvo uždrausta dalyvauti šių bylų tyrime.
