Rusijai vykdyti veiksmus Afrikoje – Sahelio regione, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Sudane – palengvino įtaka Sirijoje. Ji buvo tapusi Maskvos tarpine stotele.
Tačiau Sirijos režimo žlugimas ir nuverstojo prezidento Basharo al Assado pabėgimas iš šalies Rusijai kelia nerimą ne tik dėl dviejų karinių bazių likimo šalyje, bet ir dėl galimybės tęsti ir plėtoti savo kampaniją Afrikoje.
Rusija naudoja Chmeimimo oro bazę personalui ir kariniams reikmenims į Malį, Burkina Fasą ir Nigerį, kurie neseniai patyrė perversmus ir nutraukė ryšius su Vakarais, siųsti. Šis oro tiltas leido jai atkurti dalį Šaltojo karo laikų įtakos žemyne, ypač tokiose vietose kaip Centrinė Afrikos Respublika ir Sudanas.
„Chmeimimas ir Tartuso karinio jūrų laivyno bazė, į kurią laivais gabenami rusiški degalai ir atsargos, leido Rusijai pigiai ir veiksmingai plėsti savo karinę, politinę ir ekonominę įtaką Afrikoje. Lėktuvai, sraigtasparniai ir įranga tebėra oro pajėgų bazėje, tačiau dauguma laivų, kurie paprastai švartuojasi uoste, pastarosiomis dienomis išplaukė, o dvi fregatos, remiantis „Maxar“ pateiktomis palydovinėmis nuotraukomis, yra už 7-12 km nuo kranto“, – rašė „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Vokietijos analitinio centro Konrado Adenauerio fondo Sahelio programos direktorius Ulfas Lessingas įvertino, kad B.al Assado režimo žlugimas gerokai apsunkins Rusijos karines operacijas Afrikoje.
„Visi skrydžiai, kuriais buvo aprūpinami samdiniai, keičiami kariai, pristatoma amunicija ir ginklai, vyko per Siriją, kur Rusija turi oro pajėgų bazę“, – aiškino jis.
Pasak eksperto, skristi visiškai pakrautu transporto lėktuvu iš Rusijos į Afrikos gilumą yra per toli: „Rusijai teks apriboti savo veiklą Afrikoje. Be to, tai bus daug brangiau.“
Dėl to Rusijos operacijas žemyne palaikantį tinklą, kuris užpildo vakuumą, atsiradusį pasitraukus Vakarų pajėgoms, gali prireikti iš esmės pertvarkyti.
„Be patikimo oro tilto žlunga Rusijos galimybės projektuoti galią Afrikoje, – „Bloomberg“ teigė Libijoje įsikūrusio analitinio centro „Sadeq Institute" direktorius Anas el-Gomati. – Visa Rusijos operatyvinė strategija Viduržemio jūros regione ir Afrikoje kabo ant plauko“.
Nors Rusija, remianti valdžios institucijas Libijos rytuose, turi operatyvinių pajėgumų keturiose Libijos oro bazėse – Al Khadim, Al Jufra, Ghardabiya ir Brak Al Shati – tačiau visos jos būtų per toli, kad būtų naudojamos kaip alternatyva buvusiam oro tiltui iš Maskvos dėl oro erdvės apribojimų Europoje.
Bazių praradimas Sirijoje bazė būtų „didelis nuostolis“ operacijoms Afrikoje, teigė Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas Ruslanas Puchovas.
„Visos atsargos ėjo per Chmeimimą – tai ypač svarbu šaliai, neturinčiai uosto, pavyzdžiui, Centrinės Afrikos Respublikai (CAR)“, – paaiškino jis.
Tačiau CAR prezidento patarėjas Fidelis Guandjika patikino, kad Rusija „turi planą B“, nesvarbu, ar tai būtų tiekimas oro transportu per Libiją, ar patekimas į CAR per Kamerūno ar Kongo Brazavilio uostus. Jis taip pat priminė, kad CAR yra pasirengusi padėti Kremliui tiekti atsargas ir karius iš Rusijos į kitas Sahelio šalis.
Ekspertų nuomone, kai kurios oro operacijos iš tiesų galėtų būti perkeltos į Libiją, esančią už maždaug 1 500 km į pietvakarius, pažymėjo Laisvės radijas. Tačiau iš Rusijos ten būtų sunkiau perkelti krovininius lėktuvus, gabenančius sunkiąją ginkluotę, net ir tuo atveju, jei Maskvai pavyktų gauti teisę skraidyti virš jų iš Turkijos, kuri turi kitų interesų Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
Sirijos ir įtakos Afrikoje praradimas gali būti ne pabaiga.
B.al Assado žlugimas yra „rimtas smūgis Rusijos pretenzijoms išlikti pasauline galybe karinės ir politinės įtakos išlaikymo požiūriu“, – pastebėjo Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto mokslo darbuotojas Hamidreza Azizi. Jo nuomone, kitų regionų, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos ir Afrikos, šalys gali „pradėti persvarstyti savo ryšius su Rusija ir priklausomybę nuo jos“.
Įtakos atkūrimas
Maskvos pastangos atkurti įtaką Afrikoje prasidėjo 2018 m., kai su Kremliumi susijusios „Wagner Group“ samdiniai buvo dislokuoti CAR, neturinčioje išėjimo prie jūros, kad apgintų jos prezidentą nuo sukilėlių puolimo.
2019 m. šie kovotojai atliko svarbų vaidmenį Libijos rytinės dalies lyderiui Khalifai Haftarui bandant užimti sostinę Tripolį.
Nuo to laiko ji siuntė kovotojus į Malį, Nigerį ir Burkina Fasą kartu su ginklais, didindama savo didžiausią pasaulinį pėdsaką už buvusio sovietinio bloko ribų.
Šiai minčiai pritarė ir Ibrahimas Hamidou, 2023 m. Nigerio karinės chuntos paskirto ministro pirmininko Ali Lamine Zeine'o komunikacijos vadovas.
„Assado žlugimas mūsų santykių nepakeis, – sakė jis. – Rusija gali rasti kitų būdų, pavyzdžiui, per Turkiją, remti Nigerį.“
Nors Turkija, NATO narė, leido kai kuriems Rusijos krovininiams skrydžiams į Libiją skraidyti per jos oro erdvę, nėra tiesioginių prielaidų manyti, kad ji pakeistų Maskvos Sirijos oro tiltą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų interesai Afrikoje dažnai išsiskiria.
Burkina Faso politikė Monique Yeli Kam, palaikanti karinę chuntą ir jos stiprinamus ryšius su Rusija, taip pat pasiūlė Libiją kaip galimybę padėti Maskvai „išlaikyti savo įtaką žemyne“.
Rusija taip pat atliko svarbų vaidmenį 20 mėnesių trunkančiame Sudano pilietiniame kare, neseniai paremdama nacionalinę kariuomenę kovoje su Greitojo palaikymo pajėgų milicija. Ji toliau siekia įkurti bazę šalies Raudonosios jūros pakrantėje – tai sena jos svajonė, kuri teoriškai išplėstų jos logistikos tinklą.
-
„Ne kalinys, bet ir ne laisvas“: kaip Kremlius paslėpė Basharą al Assadą
-
B.al Assado partija „Baath“ neribotam laikui sustabdė veiklą
-
Sirijoje kurdai netyčia numušė amerikiečių droną: jo vertė – dešimtys milijonų dolerių
-
Naujoji Sirijos vyriausybė stabdo konstituciją ir parlamento veiklą: kas toliau?
-
Papasakojo, kaip Rusija išgabeno B.al Assadą į Maskvą
