Valdant prezidentui Vladimirui Putinui, Rusija ėmė intensyviau plėsti savo karines pajėgas Arktyje, tapusioje ginčų dėl teritorijos arena. Manoma, kad šiame regione glūdi daugybė mineralų, naftos ir dujų išteklių.
„Kiekvienoje Arkties saloje, kur yra Šiaurės laivyno bazių, įrengiami visiems sezonams pritaikyti aerodromai, galėsiantys priimti įvairių tipų lėktuvus, tarp jų ir sunkiasvorius transporto orlaivius ir naikintuvus“, – sakė Šiaurės laivyno vadas viceadmirolas Nikolajus Jevmenovas.
„Kuriame viršvandeninės ir povandeninės situacijos Šiaurės jūrų kelyje stebėjimo sistemą, kad visiškai kontroliuotume visą oro erdvę savo atsakomybės zonoje Arktyje“, – pridūrė jis.
Pasak N.Jevmenovo, Arkties regione taip pat bus stiprinamos priešlėktuvinės gynybos sistemos. 2015-ųjų pabaigoje Naujosios Žemės salyne buvo dislokuotas pirmasis rusų zenitinis raketinis pulkas. Jam priklauso modernizuotas priešlėktuvinės gynybos kompleksas.
„Priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir toliau tik tobulės ir augs“, – pareiškė kariškis.
Per pastaruosius penkerius metus Rusija smarkiai sustiprino savo karinį buvimą Arkties regione. Ten Maskva reguliariai rengia pratybas ir stato itin autonomines bazes savo kariams.
Tarp jų – Aleksandros Žemės saloje Prano Juozapo salyne įkurta bazė „Arktinis trilapis“ bei „Šiaurinis dobilas“ Kotelno saloje Naujojo Sibiro salyne.
N.Jevmenovas: „Kiekviena Šiaurinio laivyno Arkties bazė gali funkcionuoti autonomiškai be papildymo nuo vienų iki pusantrų metų – kaip orbitos (kosmoso) stotis.“
Iš viso Rusija šiemet planuoja užbaigti 100 karinės infrastruktūros objektų statybas Arkties regione.
„Kiekviena Šiaurinio laivyno Arkties bazė gali funkcionuoti autonomiškai be papildymo nuo vienų iki pusantrų metų – kaip orbitos (kosmoso) stotis“, – teigė N.Jevmenovas.
Anksčiau šią savaitę Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastaruosius penkerius metus Arkties regione jos ekspedicijos surado 11 naujų salų ir šešis sąsiaurius.
Šį pavasarį Prano Juozapo Žemėje lankęsis V. Putinas sakė, kad Arkties svarba yra „didžiulė, tiek stiprinant Rusijos poziciją pasaulyje, tiek užtikrinant savo ekonominius interesus“.
„Naudingųjų iškasenų vertė Arktyje yra per 30 mlrd. dolerių“, – tąkart sakė jis.
Be energetikos išteklių Maskva taip pat norėtų išnaudoti Šiaurės jūrų kelią. Ji siekia sukurti galingų branduolinių ledlaužių laivyną; vienas toks laivas jau buvo paleistas šį rugsėjį.
Dėl klimato kaitos Šiaurės jūrų kelias tapo patrauklesnis, nes tai yra greitesnis kelias tarp Azijos ir Europos.
Rugpjūtį Rusijos tanklaivis, gabenantis suskystintas gamtines dujas 4 060 km kelionę iš Norvegijos į Pietų Korėją Šiaurės jūrų keliu be ledlaužio pagalbos įveikė per rekordiškai trumpą laiką – šešias dienas ir 12 valandų.
