„Gegužės 8-ąją 22 val. 34 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku Rusijos autonominis nepilotuojamas povandeninis aparatas „Vitiaz“ atliko pasinėrimą į Marianų lovio dugną. „Vitiaz“ prietaisai užfiksavo 10 028 m gylį“, – naujienų agentūrą „Interfax“ informavo Perspektyvių tyrimų fondas“ (FPI).
Kaip pranešama, per šį pasinėrimą vandenyno dugne buvo palikta gairelė Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 75-ųjų metinių proga.
FPI nurodė, kad aparatas taip pat tyrė aplinkos parametrus ir dugno reljefą, jį fotografavo ir filmavo. Misijos trukmė, neskaitant pasinėrimo ir iškilimo į paviršių, buvo ilgesnė kaip trys valandos.
2017 metais pradėtas kurti „Vitiaz“ tapo pirmuoju pasaulyje visiškai autonominiu povandeniniu aparatu be įgulos, pasiekusiu pasaulinio vandenyno giliausią vietą“, – sakoma FPI pranešime.
„Kitaip negu anksčiau tame rajone dirbę aparatai „Kaiko“ ir „Nereus“, aparatas „Vitiaz“ veikia visiškai savarankiškai. Dėl aparato valdymo sistemoje įdiegtų dirbtinio intelekto elementų jis gali savarankiškai išvengti judėjimo kryptimi esančių kliūčių, rasti išėjimą iš ribotos erdvės ir spręsti kitus intelektinius uždavinius“, – pridūrė fondas.
„Vitiaz“ kompleksą sudaro povandeninis aparatas, giliavandenė dugno stotis ir valdymo įranga. Aparatą nešančiame laive Rusijos karinių jūrų pajėgų gelbėjimo laive „Fotij Krylov“ sumontuota įranga leidžia betarpiškai keistis informacija su dugno stotimi ir nardymo aparatu, naudojant hidroakustinį ryšio kanalą.
Aparatas gali sudaryti dugno reljefo žemėlapį, imti mėginius, matuoti aplinkos fizinius parametrus.
Ramiojo vandenyno laivyno vado pavaduotojas ginkluotės reikalams kontradmirolas Igoris Koroliovas sakė, kad Rusijoje kuriame kibernetiniai kompleksai galia atlikti svarbų vaidmenį laivynui vykdant užduotis bet kurioje pasaulinio vandenyno vietoje.
