Tačiau nutiko priešingai. Kai išrinktojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kandidatūra stiprėjo, prasidėjo propagandos kompanija ir kibernetinės atakos.
Prieš pat rinkimus E.Macrono komanda patyrė didelę programišių ataką, 9 gigabaitai duomenų buvo nutekinti internete, pasirodė tūkstančiai vidaus susirašinėjimo dokumentų. E.Macrono komanda greitai dėl kišimosi į rinkimus apkaltino Rusiją ir ekspertai teigė, kad yra požymių, jog tai gali būti susiję su Rusijos žvalgyba.
Paskutinės minutės duomenų nutekinimas buvo neveiksmingas: E.Macronas užtikrintai laimėjo rinkimus.
Rusijos ekspertas ir vyresnysis mokslo darbuotojas tarptautinių santykių institute Prahoje Markas Galeotti teigia, kad E.Macrono požiūris į Rusiją per kurį laiką pasikeitė nuo ekonominio iki geopolitinio, kai imama suprasti, kad V.Putino vadovaujama Rusija pasitikėti negalima.
„Didelė V.Putino klaida buvo, jog jis susigadino santykius su Vokietija, dabar šios dvi svarbios Europos tautos Rusijai yra prarastos“, – sakė M.Galeotti.
E.Macronas savo pirmam užsienio vizitui pasirinko Vokietiją, valstybę, kurios kanclerė Angela Merkel nebijo kritikuoti V.Putino. „Ji įtikins naująjį Prancūzijos prezidentą, kad sankcijos turėtų būti tęsiamos“, – sakė Marcelis Van Herpenas, Rusijos saugumo ekspertas.
Skambindamas pasveikinti su pergale E.Macroną, V.Putinas palinkėjo vienybės ir sakė: „Svarbu įveikti abipusį nepasitikėjimą ir dėti pastangas siekiant užtikrinti tarptautinį stabilumą ir saugumą.“ Tačiau tik nedaugelis tiki, kad tai dabar įmanoma,.
Taikos instituto Osle profesorius Pavelas Baevas teigė: „Jeigu būtų išlaikytas nors kažkoks neutralumas rinkimuose, būtų galima dėti pamatus konstruktyviems santykiams su Macronu, tačiau dabar tie pamatai yra gana nemažai pažeisti.“
