Kai Rusija 2014 metai aneksavo Krymą, iš šalies buvo atimtos balsavimo teisės ET, kuri prižiūri, kaip laikomasi 1949-ųjų Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir kaip veikia EŽTT, Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).
Dabar ET generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas keliauja po Europos sostines su įspėjimu, kad Maskva gali pasitraukti iš organizacijos, jei nebus įvykdyti Rusijos reikalavimai.
Anot pareigūno, Rusijos pasitraukimas reikštų, kad 140 mln. šios šalies piliečių netektų teisės kreiptis į Strasbūre veikiantį EŽTT. Trečdalyje teisme svarstomų bylų svarstomi būtent Rusijos valdžios veiksmai.
„Būtų tikrai labai, labai blogai, jei Rusija pasitrauktų, nes konvencija ir EŽTT yra labai svarbios institucijos Rusijos piliečiams. Tai būtų blogai ir Europai, nes turėtume Europą be Rusijos. Europai tai būtų žingsnis atgal“, – teigė Th.Jaglandas.
Ukrainą ir ją remiančias ET nares tokie įspėjimai siutina. Kijevas ir jo sąjungininkai įspėja, kad Rusijos grąžinimas į ETPA neišspaudus iš Kremliaus nuolaidų dėl Krymo ir Donbaso prilygtų kapituliacijai šantažo akivaizdoje.
Kritikų teigimu, jei sankcijas panaikintų ET, šios organizacijos pavyzdžiu ateityje galėtų pasekti ir pati ES. „Tai būtų pirmoji skylė sienoje“, – įspėjo vienas Ukrainos diplomatas.
Kai 1996 metais Rusija buvo priimta į ET, Senojo žemyno šalių lyderiai džiaugėsi. Tačiau po Krymo aneksijos į Maskvą žvelgiama vis kreiviau.
Kai 1996 metais Rusija buvo priimta į ET, Senojo žemyno šalių lyderiai džiaugėsi. Tačiau po Krymo aneksijos į Maskvą žvelgiama vis kreiviau.
Savo ruožtu Rusija šių metų vasarą nusprendė nemokėti kasmetinės 33 mln. eurų įmokos į ET biudžetą, kuris siekia 450 mln. eurų. Maskva taip pat paskelbė, kad nepripažins naujojo ET Žmogaus teisių komisaro, kuris turi būti išrinktas sausį.
Galiausiai Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko įspėjo, kad Maskva gali nustoti paklusti EŽTT sprendimams, jei Rusija negalės balsuoti dėl teisėjų ir kitų pareigūnų skyrimo.
Rusija jau yra priėmusi įstatymą, leidžiantį šalies Konstituciniam teismui priimti sprendimus, prieštaraujančius EŽTT nutartims Strasbūre.
Tiesa, Th.Jaglandas paneigė kalbas, kad pareigūnai Maskvoje pagrasino jam Rusijos pasitraukimu iš ET per privačius susitikimus. Bet jis įspėjo, kad nustojusi įnešti įmokas į ET biudžetą ar klausyti EŽTT sprendimų Rusija gali būti išmesta iš organizacijos.
„Mano supratimas yra toks, kad tai gali nutikti. Didysis politinis klausimas yra tai, ar mes norime tokio polinio posūkio. Niekas nenori parodyti, kad mes susitaikome su Krymo aneksija. Tokios principinės pozicijos niekas nenori paminti.
Bet mes turime suvokti, koks yra mūsų mandatas. Mūsų mandatas – ginti žmogaus teises Rusijoje, Kryme, visur, kur mūsų žemyne gyvena žmonės“, – aiškino Th.Jaglandas.
Buvęs Norvegijos premjeras ragina ETPA apie tai kalbėtis ir susitarti iki sausio, kai asamblėjoje bus balsuojama dėl sankcijų Rusijai – balsavimo teisės atėmimo – pratęsimo. Pranešama, kad kelios svarbiausios ETPA narės nusiteikusios grąžinti balsavimo teisę Rusijai.
Kritikai ir vėl netyli – esą susitarimas su Rusija nutylint jos agresijos klausimą taptų precendentu kitoms ET narėms, kaltinamoms demokratijos normų mindymu – Vengrijai, Turkijai, Azerbaidžanui, iš dalies Lenkijai.
Ankara neseniai sumažino savo įmokas į ET biudžetą, nes organizacija įtraukė Turkiją į stebimų šalių sąrašą, kai valdžia pradėjo valymus po pernykščio bandymo surengti perversmą.
Skeptikai taip pat teigia, kad balsavimo ETPA teisės sugrąžinimas Rusijai taptų dovana Vladimirui Putinui prieš kitų metų prezidento rinkimus.
Ukrainiečiai apskritai tikina, kad Rusijos grasinimai pasitraukti iš ET yra tušti. O jei Maskvai bus padaryta nuolaidų, Ukraina esą gali pati „peržiūrėti“ santykius su ET.
