„Kas ką besakytų, tačiau Molotovo–Ribbentropo paktas buvo genialus Stalino proveržis geopolitikoje“, – pirmadienį Raudonojoje aikštėje žurnalistams pareiškė G.Ziuganovas, padėjęs gėlių prie J.Stalino biusto, minint 130–ąsias „tautų vado“ gimimo metines.
G.Ziuganovas pažymėjo, kad dokumentas „dviem metams padarė nekenksmingą fašistinę Vokietiją, leido mums suformuoti naujus pramonės užsakymus ir pradėti gaminti geriausią kovinę techniką – tanką T–34, atakos lėktuvą Il–2, Katiušą“.
„Jeigu karas būtų prasidėjęs nuo Estijos, o iki Leningrado tėra vos 140 km , fašistai jau po penkių parų būtų prie jo sienų. Tiesiai iki Maskvos būtų 600 km, tačiau nebebūtų Bresto tvirtovės, Podolsko kursantų, ir tada jie (fašistai) būtų atėję (iki Maskvos) mėnesiu anksčiau“,– sakė komunistų lyderis, atkreipdamas dėmesį, kad tokiu atveju šalies vadovybė nebūtų suspėjusi „iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų permesti šešių rinktinių divizijų, kurios atrėmė pagrindinį smūgį prie Maskvos“.
„Jis (Molotovo–Ribbentropo paktas) leido mums sieną perkelti 300 km į Vakarus, permesti karinius dalinius iš Tolimųjų Rytų, sutrukdė Japonijai pulti ir neleido į karą įstoti Turkijai“, – sakė G.Ziuganovas.
„Todėl J.Stalino sprendimas sudaryti paktą buvo visiškai teisingas ir nepaprastai efektyvus“, – pažymėjo komunistų partijos vadovas.
Tuo tarpu Rusijos teisių gynimo organizacijos „Memorial“ vadovas Arsenijus Roginskis Molotovo–Ribbentropo paktą laiko gėdingu Rusijos istorijos puslapiu.
„Reikia sukaupti drąsą ir tiesiai pažvelgti į vieną pačių nemaloniausių, o mano požiūriu – ir vieną gėdingiausių mūsų istorijos puslapių. Ir sąžiningai tai įvertinti. Be to negalima žengti į priekį nei pačioje šalyje, nei, tuo labiau, palaikant santykius su šalimis kaimynėmis“, – anksčiau agentūrai sakė A. Roginskis.
Jis pareiškė, kad paktą reikia vertinti kartu su slaptaisiais protokolais. „Pasaulis apie šiuos slaptuosius protokolus galėjo tik spėlioti, o sovietų valdžia juos įnirtingai neigė iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos. Tačiau ir slaptųjų protokolų, pagal kuriuos Rytų Europą Vokietija ir Rusija pasidalino į „interesų zonas“, maža. Būtina įvertinti šiuos realius veiksmus, kurie rėmėsi paktu“, – atkreipė dėmesį A.Roginskis.
Šio pakto tiesioginė pasekmė – masinis teroras vėl įgytose teritorijoje, – A.RoginskisRemiantis slaptuoju Molotovo–Ribbentropo pakto protokolu Rytų Europos valstybės buvo padalintos į vokiečių ir sovietų įtakos zonas. Jame buvo numatyta, kad Latvija, Estija, Rytų Lenkija, Suomija ir Besarabija patenka į SSRS interesų sferą. (Lietuva iš pradžių buvo priskirta Vokietijos interesų zonai, vėliau 1939 m. rugsėjo 28 d., jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė kitą sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakon).
1939 metų rugsėjo 1 d. Vokietija įžengė į Lenkiją, 1939 metais rugsėjo 17 dieną į Lenkiją įžengė sovietų daliniai. Po to prie SSRS buvo prijungtos Baltijos šalys, Besarabija, Šiaurės Bukovina, taip pat dalis Suomijos.
„Molotovo–Ribbentropo paktas ne tik buvo pasikėsinimas į tam tikrų šalių nepriklausomybę. Šio pakto tiesioginė pasekmė – masinis teroras vėl įgytose teritorijoje. Istorikai tai teisingai vadina „sovietizacija“. Tačiau „sovietizacija“ – tai ne tik valdžios pakeitimas ar socialinės bei ekonominės reformos. Jos būtinu ir svarbiausiu elementu buvo dešimčių tūkstančių žmonių areštai ir šimtų tūkstančių žmonių deportacija į SSRS gilumą. Daugybės žmonių, gyvenusio šiose teritorijose, kančios ir žūtis – tai irgi tiesioginė pakto, slaptų protokolų ir įvairių 1939–1941 metų Hitlerio Vokietijos ir Stalino Sovietų Sąjungos susitarimų pasekmė“, – įsitikinęs „Memorial“ vadovas.
