Rusijos laivai sugrįžta: V.Putinas pareikalavo plano, kaip juos apsaugoti

„2022 m. šalies laivų statytojai Gynybos ministerijai perdavė 24 naujus laivus, 2023 m. – 33, o 2024 m. planuojama perduoti daugiau kaip 40 laivų“, – aiškino šalies vadovas.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko maždaug trečdalio Juodosios jūros laivyno. Stebėsenos projekto „Oryx“ duomenimis, laivyno visai neturinti Ukraina sugebėjo raketomis ir jūriniais bepiločiais dronais nuskandinti arba apgadinti 26 įprastus ir povandeninius Rusijos laivus, o tai leido sumažinti amfibinių operacijų grėsmę ir atgrasė Rusiją nuo laivų naudojimo Ukrainos teritorijos apšaudymui. Taip pat ukrainiečiams pavyko atlaisvinti Juodąją jūrą žemės ūkio produktų eksportui.

Prieš invaziją į Ukrainą Rusijos laivyną Juodojoje jūroje sudarė daugiau kaip 70 laivų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos atominis povandeninis laivas ir fregata

Gegužės pabaigoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad amerikietiškomis ATACMS raketomis pavyko sunaikinti laivą „Ciklonas“. Projekto 22800 „Karakut“ laivas buvo paskutinis Rusijos raketų „Kalibr“ nešėjas Kryme – visi kiti dėl Ukrainos atakų buvo perkelti į Novorosijską, anksčiau patvirtino Ukrainos Pietų gynybos pajėgų spaudos centro vadovas Dmytro Pletenčiukas.

Birželio 7 d. Maskvos paskirtas aneksuoto Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas pareiškė, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas ir toliau veiksmingai saugo Sevastopolį ir Krymo pakrantę nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų, tačiau jam teko „keisti taktiką“.

„Pirma, laivai ne išplaukė, o tiesiog pakeitė taktiką ir dabar nestovi įlankoje, nes (pasilikti ten) reiškia kelti sau papildomą pavojų“, – aiškino jis ir padėtį mieste apibūdino kaip „įtemptą, bet kontroliuojamą“, pripažindamas, kad Ukraina reguliariai leidžia raketas į vietos karinę infrastruktūrą.

Pranešęs apie Juodosios jūros laivynui skirtus laivus V.Putinas pabrėžė, kad svarbiausia kuo greičiau jį apsaugoti nuo tolimojo nuotolio raketų.

„Būtina apsaugoti mūsų laivyną nuo galimų atakų jau tolimose prieigose prie karinių jūrų bazių ir mūsų laivų veikimo rajonų“, – kalbėjo V.Putinas susitikime laivų statybos klausimais, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pasak jo, siekiant pagerinti laivyno pajėgų kovinį stabilumą, būtina „ypatingą dėmesį skirti ankstyvam nuotolinio grėsmių aptikimo sistemų, įskaitant ir iš bepiločių transporto priemonių, įdiegimui“.

V.Putinas taip pat pareikalavo, kad Gynybos ministerija pateiktų ataskaitą dėl ilgalaikės Karinio jūrų laivyno vystymo koncepcijos, kurioje turėtų būti atsižvelgta į kovinį laivų panaudojimą.

„Tai yra pagrindas, pamatas, iš kurio galima sudaryti ir artimiausius, ir ilgalaikius planus, nustatyti konkrečias užduotis įmonėms, projektavimo biurams ir mūsų mokslui“, – kalbėjo šalies vadovas.

Dar kovo mėnesį tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu iš Juodosios jūros laivyno vadovybės pareikalavo pagerinti laivų „išgyvenamumą“ ir infrastruktūros objektų apsaugą Ukrainos atakų fone. Jis taip pat nurodė laivus aprūpinti papildoma ugnies galia ir didelio kalibro kulkosvaidžių sistemomis, kad būtų galima nugalėti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamus bepiločius vandens dronus.