„Tai didelė netektis laivynui, apskritai kariuomenei“, – V.Putinas sakė gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir atkreipė dėmesį, kad tarp aukų yra septyni pirmojo rango kapitonai ir du Rusijos didvyrio titulą turintys karininkai.
„Reiškiu nuoširdžiausią užuojautą žuvusiųjų šeimoms. Reikia padaryti viską, kad joms būtų suteikta pagalba ir parama“, – pridūrė prezidentas.
Premjero atstovas spaudai Olegas Osipovas sakė žurnalistams, kad D.Medvedevas taip pat pareiškė užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir draugams.
Rusijos gynybos ministerija ir Tyrimų komitetas anksčiau antradienį pranešė, kad ankstesnę dieną netoli Severomorsko karinio laivyno bazės šiaurinėje Murmansko srityje viename karinių jūrų pajėgų giluminio nardymo aparate kilus gaisrui žuvo 14 jūreivių.
„Liepos 1-ąją Rusijos teritoriniuose vandenyse mokslo tyrimų giluminio nardymo aparate, skirtame tirti pasaulinio vandenyno priedugnės zoną dėl Rusijos karinių jūrų pajėgų interesų, vykdant batimetrinius matavimus kilo gaisras. Keturiolika jūreivių povandenininkų žuvo apsinuodiję degimo produktais“, – sakoma ministerijos pranešime.
Ministerija pridūrė, kad dabar šis nardymo aparatas yra Severomorske, kur veikia pagrindinė Rusijos šiaurės laivyno bazė.
Pranešime sakoma, kad gaisras buvo užgesintas pasiaukojamomis įgulos pastangomis.
Aparato tipas, pavadinimas ir gaisro priežastis nebuvo įvardyti.
Laikraštis RBK, remdamasis neįvardytu šaltiniu teisėsaugos tarnybose, sakė, kad nelaimė pirmadienį apie 20 val. 30 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku įvyko iš didesnio atominio povandeninio laivo paleidžiamame aparate AS-12, dar žinomame kaip „Lošarik“ ir kad žuvo visa jo įgula. Leidinys pridūrė, kad patikslintoje informacijoje minimas aparatas AS-31.
Laikraštis „Novaja gazeta“ savo ruožtu citavo šaltinius, sakiusius, kad gaisras kilo AS-12 ir kad žuvo visi 25 jo įgulą sudarantys karininkai.
„Įvykio priežastys tiriamos. Tyrimą vykdo Karinių jūrų pajėgų vyriausiasis vadas“, – pažymėjo Gynybos ministerija.
„Prašau jūsų vykti į Severomorską, kad asmeniškai išklausytumėte ataskaitų ir paskirtumėte komisiją šios tragedijos besąlygiškam išaiškinimui“, – V.Putinas sakė savo gynybos ministrui.
„Prašau sugrįžus ataskaitą pateikti man asmeniškai“, – pridūrė jis, kalbėdamasis su S.Šoigu.
Vienas karybos ekspertas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP nemanąs, kad gaisras kilo vykdant mokslinius tyrimus.
„Paprastai tai būna priedanga įvairiems darbams, vykdomiems jūros dugne“, pavyzdžiui, klojant kabelius, sakė ekspertas.
Naujausias incidentas pagal aukų skaičių yra didžiausias Rusijos karinėse jūrų pajėgose nuo 2008 metų, kai 20 žmonių žuvo „Nerpa“ klasės atominiame povandeniniame laive bandymų metu atsitiktinai įsijungus priešgaisrinei sistemai.
2011 metais kilo gaisras viename didžiausių Rusijos povandeninių laivų, kai jis buvo remontuojamas vienoje Murmansko srities bazėje.
Vėliau buvo pranešta, kad tuo metu šis povandeninis laivas buvo apginkluotas didelio nuotolio branduolinėmis raketomis.
Didžiausias Rusijoje karinių jūrų pajėgų incidentas nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo įvyko 2000 metų rugpjūčio 12-ąją, kai per karines pratybas Barenco jūroje sprogo ir nuskendo atominis povandeninis laivas „Kursk“. Tąsyk žuvo visi 1187 jo įgulos narių.
Ši tragedija atgaivino prisiminimus apie 2000 metų rugpjūtį įvykusią daug didesnio masto katastrofą, kai per karinio laivyno pratybas nuskendus atominiam povandeniniam laivui „Kursk“ žuvo visi 118 jo įgulos narių.
Tyrėjai nustatė, kad sprogo viena iš „Kursk“ torpedų, detonavusi visas kitas.
V.Putinas, po šios katastrofos kelias dienas tęsė atostogas ir buvo griežtai kritikuojamas dėl savo pasyvaus atsako.
Be to, Maskva kontroversiškai atmetė užsienio pagalbą organizuojant nuskendusiame laive galėjusių likti gyvų jūreivių gelbėjimo pastangas.
