„Mes remiame Sirijos vyriausybę jos priešpriešoje su teroristine agresija, teikiame ir teiksime jai reikalingą karinę techninę pagalbą, – sakė V.Putinas. – Kviečiame prisidėti ir kitas šalis“.
Vienas JAV pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, kad Rusija pasiuntė artilerijos sistemų ir septynis tankus į Sirijos oro pajėgų bazę, toliau stiprindama savo pajėgas toje karo krečiamoje šalyje.
Faktas, kad Rusija telkia savo karinę įrangą Sirijoje, kelia susirūpinimą Vakarams, nerimaujančioms dėl padarinių, kurių gali sukelti Maskvos karinė parama jos senam sąjungininkui – prezidentui B.Assadui.
Rusija neigia stiprinanti savo karines pajėgas Sirijoje, tačiau žada ir toliau teikti karinę paramą B.Assadui.
JAV pareigūnai išreiškė nerimą, kad Rusija gali suduoti smūgį su B.Assado režimu kovojančioms Vakarų palaikomoms sukilėlių grupuotėms ir galiausiai rizikuoja susiremti su pajėgomis, kovojančiomis su „Islamo valstybės“ džihadistais.
Maskva siekia suburti didesnę koaliciją kovai su „Islamo valstybe“, tačiau pagrindinės regiono žaidėjos, kaip Saudo Arabija, atsisako kovoti bendroje koalicijoje su B.Assadu.
Pasak V.Putino, B.Assadas norėtų dirbti su Sirijos „sveika“ opozicija ir rasti politinį sprendimą puspenktų metų trunkančiam pilietiniam karui užbaigti, tačiau V.Putinas pabrėžė, kad jo prioritetas dabar yra kova su „Islamo valstybe“.
„Dabar reikia suvienyti pastangas – ir Sirijos vyriausybės, ir kurdų kovotojų, ir vadinamosios nuosaikiosios opozicijos, ir kitų šio regiono šalių – kovoje su grėsme pačiam Sirijos valstybingumui ir kovoje su terorizmu“, – sakė V.Putinas, pridurdamas esąs įsitikinęs, kad „kartu, suvieniję pastangas šią problemą išspręsime“.
Kremliaus vadovas taip pat užsipuolė kritikuojančius Maskvos paramą „teisėtai“ Sirijos vadovybei ir pareiškė, kad dabartinė Europą krečianti migrantų krizė būtų dar didesnė, jeigu Rusija neremtų B.Assado.
„Jeigu Rusija nepalaikytų Sirijos, padėtis šioje šalyje būtų dar blogesnė negu Libijoje ir pabėgėlių srautas būtų dar didesnis“, – pažymėjo V.Putinas.
Sirijos konfliktas prasidėjo 2011 metų kovą nuo antivyriausybinių protestų. Tačiau po valdančiojo režimo kruvino susidorojimo su protestuotojais jis peraugo į pilietinį karą, per kurį jau žuvo daugiau nei 240 tūkst. žmonių.