Buvęs šnipas, bankininkas, Britanijos laikraščių „The Independent“ ir „The Evening Standard“ savininkas, kurio turtą Rusijoje leidžiamas „Forbes“ įvertino šįmet 2,1 mlrd. dolerių, negali atsiginti specialiųjų tarnybų puolimo prieš savo verslą ir teigia, kad V.Putino sukurta valdžios vertikalė neveikia, o dėl valstybės institucijų neatsakingumo dažnai įvyksta baisios katastrofos.
Birželį sudužus lėktuvui Tu-134 netoli Petrozavodsko žuvo 47 žmonės, o sekmadienį Volgoje drauge su daugiau kaip 100 žmonių nuskendo motorlaivis.
„Tai sistemos žlugimas. Nes sistema remiasi vertikale. Bet vertikalė neveikia. Vertikalė, pavyzdžiui, kaip mes manėme, turi kontroliuoti Tu-134, kuris sudužo. Bet niekas nežino, kas savininkas“, – sakė A.Lebedevas interviu agentūrai „Reuters“.
Pabuvęs valdžios partijai ir opozicijai atstovaujančiu Valstybės Dūmos deputatu, taip pat kandidatu į Maskvos merus, A.Lebedevas mano, kad dabar jam užkirstas kelias į rinkimus, ir simpatizuoja radikaliajai opozicijai, patardamas jai vietoj akcijų gatvėse sutelkti dėmesį į artimų valdžiai oligarchų ir korupcionierių veiklos tyrimą.
Kalbėdamas apie premjerą A.Lebedevas lygina jį su Zimbabvės prezidentu Robertu Mugabe, kuris įstūmė šalį į daug metų trunkančią recesiją, įvedęs vienpartinę sistemą, įsivėlęs į kelis karus ir apribojęs verslo galimybes.
„Protingas. Gana racionalus, kad suprastų, kad jo kursą reikia keisti, – sakė A.Lebedevas, kalbėdamas anglų kalba. – (V.Putinas) ne Mugabė, bet gali prie to prieiti. Duokite jam dvidešimt metų ir palikite viską, kaip yra. Ir bus Zimbabvė. Pažiūrėkite, kas pastaruoju laiku atsitiko Kuščevskajos gyvenvietėje ir Jekaterinburge. Ar tai neatrodo taip, kaip neva vyktų Zimbabvėje?“
Masinė žmogžudystė Kuščevskajos gyvenvietėje Rusijos pietuose praėjusių metų pabaigoje ir ginkluotas vietos gyventojų susirėmimas su atvykėlių grupe Sagros kaime netoli Jekaterinburgo prieš dvi savaites nusinešė daugiau kaip dešimties žmonių gyvybę ir, nors įsikišo federalinė valdžia, kol kas neištirti.
A.Lebedevo nuomone, artėjant rinkimams, V.Putinas, kurio populiarumas šį pavasarį buvo mažiausiais per pastaruosius šešerius metus drauge su „Vieningosios Rusijos“ ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo populiarumo sumažėjimu, nepatenkintas savo „silpna komanda“, suvokia, kad būtina keisti kursą, ir gali atsisakyti dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Aš neabejoju, kad kiekvienas nori eiti į rinkimus. V.Putinas paskutinį kartą įvertins situaciją po parlamento rinkimų gruodį. Jis bus patenkintas rezultatu, o aš manau, bus patenkintas, ir tikriausiai leis D.Medvedevui eiti į rinkimus“.
Abu tandemo dalyviai žadėjo susitarti tarpusavyje, kuris iš jų iškels savo kandidatūrą į prezidentus, bet nepaskelbė galutinio sprendimo, tik atmetė rungtyniavimą vienas su kitu.
Premjero sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė aptarti milijardieriaus teiginius:
„Aš nekomentuočiau Lebedevo asmeninio požiūrio“.
Pajuokavimai fronte
A.Lebedevas, kuris pustrečių metų buvo Kremliui lojalios „Vieningosios Rusijos“ frakcijos deputatas, išsiskyrė su valdžia per buvusius Valstybės Dūmos rinkimus, kai, Rusijos laikraščių duomenimis, Kremlius paprieštaravo jo įtraukimui į sąrašus.
Praėjusių metų pabaigoje A.Lebedevo Nacionaliniame rezervų banke (NRB), tiriant 450 mln. rublių pagrobimo iš banko „Russkij kapital“ bylą, buvo padaryta krata, dėl kurios NRB, jo savininko vertinimu, prarado 1,5 mlrd. rublių. A.Lebedevas padavė ieškinį Federalinės saugumo tarnybos viršininkui, apkaltinęs jį žinių, juodinančių banko reputaciją, skleidimu.
Bankininko nuomone, veiksmai prieš bendrovę, kuriai vadovauja viešas asmuo, negalimi be įsakymo iš viršaus.
„Jeigu vaidinimą tavo banke surengia, o po to niekas ragelio nekelia... Pas mus vis dėlto yra vertikalė“, – sakė A.Lebedevas, nesiimdamas kaltinti tuo šalies pirmųjų asmenų.
Tai sistemos žlugimas. Nes sistema remiasi vertikale. Bet vertikalė neveikia. „Aš nemanau, kad tokį įsakymą davė Putinas“.
Per patį konflikto su specialiosiomis tarnybomis įkarštį A.Lebedevas padavė prašymą įstoti į premjero steigiamą Rusijos liaudies frontą, kuris, valdžios partijos oponentų nuomone, yra reagavimas artėjant rinkimams į jos populiarumo smukimą. Galutinio fronto vadovybės atsakymo bankininkas, pasak jo, negavo.
Dabar A.Lebedevas, kuris nusiuntė fronto vadovybei savo politinę programą, pripažįsta taip pasielgęs juokais.
„Aš nieko iš jų neprašau ir sėdėti ten nieko nedarydamas neketinu. Man tai visiškai neįdomu. Aš specialiai taip padariau dėl juoko, nieko nesiėmiau aiškinti, ir buvo gautas toks viešųjų ryšių efektas. Dabar aš galiu pasakyti: vaikinai, aš štai tą siūlau, ir atkreipti dėmesį į kai kuriuos banalius dalykus“.
A.Lebedevas sakė lauks fronto atsakymo į savo išsiųstus siūlymus dar pusantro mėnesio.
„Aš palauksiu rugsėjo pradžios, kai prasidės rinkimų kampanija, ir dar kartą užduosiu šį klausimą. Jeigu nebus reaguojama, tuo mes ir užbaigsime mano žygį į frontą“.
Pasak D.Peskovo, niekas netrukdo A.Lebedevui būti fronte.
„Į Liaudies frontą nestojama, prie Liaudies fronto prisijungiama. Jis pareiškė, jog prisijungė prie Liaudies fronto, ir mes džiaugdamiesi sveikiname jį vienminčių rate. Jokių atsakymų nereikia“.
Prisijungusiųjų prie Liaudies fronto sąraše jo oficialiame tinklalapyje A.Lebedevo organizacijos „Mūsų sostinė“ nenurodyta.
Bankininkas sako, jog jo šeima gyvena Rusijoje, ir jis nemano, kad specialiųjų tarnybų puolimas ir nesutarimas su valdžia yra dingstis emigracijai, kuri tapo išeitimi daugeliui į Kremliaus nemalonę patekusių verslininkų, tarp jų Borisui Berezovskiui ir Jevgenijui Čičvarkinui, kuriems Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos.
„Aš nesu naivus, manęs niekas negąsdino. Jeigu aš būčiau išgąsdintas, aš būčiau su Čičvarkinu Londone“.
Grąžinti rinkimus
A.Lebedevas pataria V.Putinui nekartoti R.Mugabės klaidų ir atsisakyti susikurtos valdžios vertikalės, sugrąžinti gubernatorių rinkimus ir panaikinti jam vadovaujant priimtus įstatymus, dėl kurių opozicijai beveik neįmanoma dalyvauti rinkimuose.
Kovą milijardierius buvo išrinktas rajono deputatu Kirovo srityje, kur valdančiosios partijos, kontroliuojančios daugiau kaip du trečdalius vietų Valstybės Dūmoje, gavo mažiausią per pastaruosius kelerius metus rezultatą – 36 proc. balsų. A.Lebedevas vadina šį rezultatą sąžiningu ir aiškina jį tuo, kad nebuvo administracijos spaudimo.
„Jeigu mes priimtume įstatymą, kad visi privalo eiti į rinkimus, Vieningoji Rusija surinktų kiek daugiau nei 20 proc. balsų“, – tikina jis. Tuo tarpu valdančiosios partijos vadovybė paskelbė, kad ketina išsaugoti daugumą parlamente po gruodžio rinkimų.
Bankininkas pataria Rusijos valdžiai leisti dalyvauti rinkimuose opozicinei Liaudies laisvės partijai (PARNAS), kurią Teisingumo minsiterija birželį atsisakė užregistruoti, o jos lyderiams Borisui Nemcovui, Vladimirui Ryžkovui ir Michailui Kasjanovui – perimti tinklaraštininko Aleksejaus Navalno, atliekančio kovos su korupcija tyrimus, patyrimą.
„PARNAS – aš su jais bendrauju. Aš, būdamas jų vietoje, daugiausia dėmesio skirčiau ne akcijoms gatvėse, o geriau užsiimčiau rimtais tyrimais, jie turi tam išteklių. Jeigu šalyje būtų 50 navalnų, gyventi būtų kur kas linksmiau“, – sakė A.Lebedevas.
