Pats Rusijos prezidentas informacijos apie raketas pateikė ne daug. Pasak jo, raketos „Orešnik“ atakuoja taikinius 2-3 km/s greičiu, todėl Ukraina esą neturi oro gynybos priemonių, leidžiančių nuo jų apsiginti.
V.Putino žodžiai sukėlė diskusijas tarp karybos ekspertų apie tai, kas iš tikrųjų yra šis naujasis Kremliaus „superginklas“.
„Tai skirta Vokietijai“
Socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienio vakarą publikuotame įraše ekspertas Egidijus Papečkys palygino tarpžemyninę balistinę raketą RS-26 „Rubiež“ ir „Orešnik“.
Anot jo, jų veikimo principas ir nuotolis panašus, tik naujoji skrenda didesniu greičiu ir todėl iš tiesų turėtų būti sunkiau pažeidžiama oro gynybos priemonėmis.
„Iš esmės tai yra tas pats, tik naujesnis „Rubiež“ analogas. Galbūt net paleistas iš RS-26 „Rubiež“ paleidimo įrenginio“, – pažymėjo karybos ekspertas.
Pasak jo, tiek Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, tiek kiti rusiški šaltiniai akcentuoja frazę, kad tai vidutinio nuotolio raketa. E.Papečkys paaiškino, kad taip daroma todėl, kad vidutinio nuotolio raketos nepatenka po tarpžemynines raketas apimančiais susitarimais.
Dėl tos priežasties, jo teigimu, anksčiau buvo bandoma formaliai, bent popieriuje „pritempti“ „Rubiež“ iki vidutinio nuotolio, bet „nelabai gavosi“.
„Antra, „vidutinio nuotolio“ reiškia, kad yra skirta atakuoti visų pirma Europoje esančioms NATO valstybėms, kurios turi labai mažai laiko pasiruošti nuo jų apsiginti. Būtent todėl Europa visada buvo labai suinteresuota susitarimu dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų, sumažinančiu tokią grėsmę.
Todėl ir dabar frazė „vidutinio nuotolio“ yra skirta visų pirma Vokietijai, neapsisprendžiančiai dėl leidimo naudoti raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje, ir, be abejo, VISOS Europos visuomenėms, siekiant kelti nerimą, įbauginti ir taip daryti spaudimą savo politikams“, – rašė ekspertas.
Informacijos apie šią naujają raketą stoka paskatino karybos ekspertus kelti klausimą, ar iš tikrųjų tokia raketa egzistuoja. Pagaliau, niekas nežino, kiek raketa „Orešnik“ turi bendro ir kiek skirtumų su „Rubiež“. Jų teigimu, tai gali būti tik dar viena Kremliaus taktika vadinti daiktus kitais vardais.
„Niekas nėra matęs nė vienos iš jų sprogimo ir negali palyginti. Kaip visada tokiu atveju, reikia truputį palaukti, kol ukrainiečiai (ir amerikiečiai) susirankios nuolaužas ir galbūt mums pasakys kažką daugiau“, – pažymėjo E.Papečkys.
Jis nepraleido progos ironiškai įvertinti V.Putino pareiškimo apie tai, kad raketa yra nenumušama. Eksperto nuomone, būtent dėl to savo taikiniu Rusija pasirinko Dnipro miestą, nes jo gynyba kur kas silpnesnė nei Kyjivo ir Odesos, tad „tikimybė numušti tokio tipo balistinius taikinius kaip „Rubiež“ ar „Orešnik“ yra minimali, galima sakyti, beveik nulinė“.
„Karine prasme toks smūgis buvo visiškas nulis. Na, buvo atliktas bandomasis skrydis kovinėmis sąlygomis, tačiau neaišku, ar iš to daugiau naudos neturės NATO, jeigu pavyks surinkti pakankamai daug išlikusių raketos ir jos užtaisų dalių.
Tai paneigia ir Vladimiro Putino grasinimą, kad tokių raketų yra daug – jis teigia, kad tai buvo pirmasis bandomasis šūvis, ir tai reiškia tik viena – šios raketos vis dar bandymų etape. O su tuo susijusios ir įvairios vaikiškos ligos. Viskam reikia laiko, taip pat ir naujoms raketinėms sistemoms“, – dėstė E.Papečkys.
Anot jo, tai buvo aiški politinė žinutė Vakarams ir antrojo smūgio greičiausiai nebus, nes „antra panaši žinutė jau būtų bevertė“.
„Ir dar klausimas, kiek dar liko raketų „Orešnik“? Viena, penkios, ar nė vienos veikiančios?
Reikėtų suprasti vieną esminį dalyką – Rusija turi daug branduolinių priemonių, ir jokie „rubiežai“ ar „orešnikai“ padėties nekeičia, panaudojimo prieš NATO atveju atsakymas būtų greitas ir naikinantis, ką Kremliuje irgi labai gerai supranta“, – reziumavo ekspertas.
Naujasis raketų karas
Leidinys „The Economist“ pažymėjo, kad, nors „Orešnik“ veikimo nuotolis trumpesnis, tokios balistinės raketos yra sudėtingi ir brangūs ginklai, kurie beveik visada siejami su branduolinių kovinių galvučių nešimu.
Ataskaitoje, kurią įvertino žurnalistai, teigiama, kad ketvirtadienio smūgis buvo suduotas su inertinėmis arba netikromis kovinėmis galvutėmis, kurios dėl savo greičio raketa turi didelę kinetinę energiją, tačiau joje nėra sprogmenų – tai vienas iš požymių, kad raketa buvo skirta naudoti branduoliniais, o ne įprastiniais tikslais.
Kremliaus atstovas spaudai tikino, kad Maskva įspėjo Vašingtoną apie smūgį likus maždaug 30 minučių iki jo įvykdymo per ryšių kanalus, skirtus branduolinei rizikai mažinti. Nors, tikėtina, kad Amerikos pusė apie konkrečią grėsmę žinojo dieną prieš tai, kai uždarė savo ambasadą Kyjive.
Pasak straipsnio, „Orešnik“ ir panašių raketų panaudojimas yra „naujos raketinio karo eros“ dalis: be Rusijos, Iranas prieš Izraelį paleido didžiausią visų laikų balistinių raketų salvę, o Izraelis prieš jį panaudojo iš oro paleidžiamas balistines raketas.
Be to, lapkričio 17 d. Indija pranešė išbandžiusi savo hipergarsinę raketą, kurios veikimo nuotolis siekia 1 500 km.
Savo ruožtu JAV planuoja 2026 m. Vokietijoje dislokuoti nebranduolines vidutinio nuotolio raketas, o Europa bendradarbiauja kuriant savo „ gilaus smūgio“ sistemas.
„The Economist“ atkreipė dėmesį, kad „Orešnik“ yra pirmoji istorijoje vidutinio nuotolio raketa su keliomis kovinėmis galvutėmis, panaudota kovai.
„Ir galbūt ne paskutinė“, – pridūrė straipsnio autoriai.
Naujienų agentūrai "Associated Press" Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto (RUSI) Londone karinių mokslų vadovas Matthew Saville'as įvertino, kad paleistos raketos nuotolis „gerokai viršija viską, kas iki šiol buvo matoma šiame konflikte“.
Kaip ir kiti ekspertai jis nurodė, kad raketa gali iššaudyti kelias kovines galvutes itin dideliu greičiu. M.Saville'io nuomone, „nuo jų gana sunku apsiginti“.
„Net oro gynyboms sistemoms „Patriot“ bus sunku jas perimti“, – AP citavo ekspertą.
Ši raketa neabejotinai yra Rusijos signalas Vakarams: „Mes džiaugiamės galėdami dalyvauti vidutinio nuotolio balistinių raketų konkurse. Jose gali būti įrengtos branduolinės kovinės galvutės. Ar tikrai norite prisiimti tokią riziką?“.
Kuo skiriasi tarpžemyninė ir vidutinio nuotolio raketos?
Raketų, ypač vidutinio nuotolio ir tarpžemyninių, klasifikavimo etalonas yra jau nebegaliojanti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF) – 1987 m. tarp JAV ir SSRS sudaryta sutartis dėl vidutinio nuotolio ir mažesnio nuotolio raketų likvidavimo, rašo naujienų svetainės „Defence Express“ analitikai.
Pažymima, kad joje buvo įtvirtinta tokia gradacija: nuo 1000 iki 5500 kilometrų skrydžio nuotolio – vidutinio nuotolio raketa, nuo 500 iki 1000 – mažo nuotolio raketa. Taigi skirtumas tarp vidutinio nuotolio balistinės raketos (IRBM) ir tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) yra gebėjimas nuskrieti daugiau kaip 5500 kilometrų. ICBM gali, IRBM negali.
„Tačiau būtent dėl RS-26 „Rubiež“ kilo klausimų. Didžiausias raketos „RS-26 Rubiež“ nuotolis bandymų metu buvo apie 5800 kilometrų. Teigiama, jog būtent paleidimai 5800 kilometrų atstumu leido Rusijai teigti, kad „RS-26 Rubiež“ nepažeidė INF sutarčių ir buvo ne vidutinio nuotolio, o tarpžemyninė raketa. Nors visi trys vėlesni paleidimai iš Kapustin Jaro poligono buvo atlikti daug mažesniu – 2000 kilometrų – atstumu.
Ekspertų nuomone, RS-26 „Rubiež“ akivaizdžiai buvo sukurta būtent kaip vidutinio nuotolio raketa, kaip RSD-10 „Pionier“ reinkarnacija. Ir ji atlaisvins visas „Jars“, „Topol“, „R-36M2 Vojevoda“ tipo tarpžemynines balistines raketas ir visas iš povandeninių laivų paleidžiamas balistines raketas, kad jas būtų galima panaudoti smogti vien Jungtinėms Valstijoms“.
Jie pabrėžia, jog Europoje vidutinio nuotolio raketų pakanka, kad būtų galima smogti į bet kurį taikinį. Nes su 3500 km nuotolio raketomis Rusija garantuoja branduolinį smūgį į bet kurį ES tašką iš savo teritorijos. Kartu vidutinio nuotolio raketos yra pigesnės už tarpžemynines raketas, taip pat masiškesnės.
„Todėl apskritai visa diskusija dėl to, ar RS-26 „Rubiež“ yra vidutinio nuotolio ar tarpžemyninė balistinė raketa, neturi praktinės naudos. Nes ir viena, ir kita skirta branduoliniam smūgiui suduoti“, – pridūrė analitikai.