A.Ilarionovo teigimu, tokia Rusija, kuri yra dabar neturi teisės vadinti laisva. „Rusija, kuri pati spręs savo likimą, strategiją, tokia Rusija bus laisva“, – sakė ekonomistas. „Mes labai daug laiko aukojam tam, kas dabar vyksta Rusijoje, vietoje to, kad kalbėtume apie ateitį, kurią norime pasiekti“, – teigė jis.
„Kol šios ateities Rusijos detalės nebus aiškios ir konkrečios, tol negalėsime pasiekti savo tikslo. Reikia suprasti, ką norime padaryti“, – aiškino A.Ilarionovas.
„Yra trys principiniai punktai: dabartinio režimo likvidacija, laisvo politinio gyvenimo sukūrimas ir jo apsauga nuo autoritarinių, totalitarinių tendencijų“, – sakė jis.
„Liustracija, politinių represijų sustabdymas, masinės žiniasklaidos atskyrimas nuo valdžios, neteisėtai užvaldyto turto konfiskacija“, – tęsė A.Ilarionovas, kalbėdamas apie naujos Rusijos programą.
„Visi demokratiniai virsmai gali tapti realybe, kai yra sukurta juos paremianti teisės sistema“, – dėstė A.Ilarionovas, pridurdama, kad naujajai valdžiai teks spręsti ir tokius Kremliaus sukurtus konfliktus kaip susidūrimas su Turkija.
Šiuo metu Londone gyvenantis rusų verslininkas J.Čivčarkinas prieš tai priminė, kad vienas pagrindinių naujosios Rusijos uždavinių bus buvusių skriaudų atitaisymas. „Jei pripažįstame, kad pavogėme Krymą, tai reikia jį grąžinti. Reikia grąžinti viską, kas pavogta“, – teigė jis.
„Žinoma, reikia atiduoti“, – apie Krymo situaciją paklaustas moderatoriaus patvirtino A.Kochas.
Kokia Rusija bus po Putino režimo?
„Ateitis kol kas dar rūke“, – konstatavo G.Kasparovas. „Visi revoliuciniai judėjimai prasidėjo geopolitinių neramumų fone“, – teigė jis, primindamas pralaimėtą karą su Japonija, Pirmojo pasaulinio karo nesėkmes, Europos išsilaisvinimą Sovietų Sąjungos griuvimo metu.
„Tas klausimas: o kas vietoje Putino?.. Tai yra ilgo gyvenimo diktatūroje simbolis“, – sakė jis. „Reikia klausti ne: kas vietoje Putino, o kokia Rusija bus po jo“, – teigė G.Kasparovas.
„Nebus nieko blogo, bus tik žingsnis į priekį. Apie tai reikia garsiai kalbėti“, – sakė buvęs pasaulio šachmatų čempionas. G.Kasparovo teigimu, V.Putino režimo pabaigos scenarijus gali priminti 1953 metų neramumus sovietų vadovybėje.
„Įsivaizduoti rinkimus šalyje, kurioje kokiam nors regionui vadovauja tokie veikėjai kaip Kadyrovas – neįsivaizduojama. Patys rinkimai yra tik demokratijos apoteozė. Yra dar visas išankstinis procesas: partijų registravimas, rinkimų kampanija“, – vardijo G.Kasparovas.
„Tai, kas buvo vadinama desovietizacija, dabar turėtų tapti šalies dekriminalizacija. Rusija turi tapti normalia XXI amžiaus valstybe su atsakinga valdžia“, – sakė G.Kasparovas.
„Šansas Putinui išeiti jau buvo, bet jis juo nepasinaudojo“, – konstatavo prieš Krymo aneksiją balsavęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas I.Ponomariovas.
„Jei norime išties turėti laisvą Rusiją, tai turėsime atsižvelgti į visų žmonių nuomonę. Net ir į tų, kurie dabar palaiko šį režimą. Tik tokiomis sąlygomis gali būti sukurta kitokia šalis“, – pažymėjo šiuo metu JAV gyvenantis politikas.
„Ta nauja Rusija gali formuotis tik per asmeninę plotmę: namus, šeimą, darbą ir normalų atlyginimą, sveikatos, švietimo apsaugos sistemas“, – dėstė jis.
A.Kochas pabrėžė, kad būtina žinoti ir kokia bus šalies politinė sistema. „Klausimas, ar valdžia dirbs ta linkme, kurios nori tauta“, – sakė publicistas, pabrėždamas, kad dabartinė šalies konstitucija neišpildo savo funkcijų.
„Kodėl parlamentas virto savo karikatūra? Kodėl tapome prezidentine valstybe? Iš šios analizės turėtume pasimokyti, atnaujindami valstybę“, – teigė jis.
Netiki sankcijų tvirtumu
Kalbėdamas apie ateities Rusijos užsienio politiką I.Ponomariovas pabrėžė, kad nėra jokių priežasčių, kodėl krikščionišką bendrą kultūrinę patirtį pripažįstančios Rusija, ES ir JAV negalėtų puikiai sugyventi.
„Kodėl mes turime konfliktuoti su tais, su kuriais mus sieja bendri interesai?“, – retoriškai klausė Dūmos deputatas.
Atsakydamas į Emanuelio Zingerio klausimą, apie tai, kuo Lietuva galėtų padėti Rusijos opozicijai, G.Kasparovas sakė: „Vakarai mums padės – tokia formulė Rusija netinka“.
Jo teigimu, Rusija gyvena laukimu, kad sankcijos bus panaikintos. „Jei būtų aišku, kad nebaigus karo Ukrainoje, negrąžinus Krymo, sankcijos nebus panaikintos, eiliniai rusai žiūrėtų kitaip. Putinas vis dar išlaiko įvaizdį, kad yra nugalėtojas, gebantis manevruoti“, – teigė jis.
„Putinas nėra grėsmė tik mums. Net ir Vakarų Europa jau ima patikėti, kad Putinas nori skaldyti ES“, – apeliuodamas į Vakarų politikų sąmoningumą kalbėjo G.Kasparovas.
