Kremliaus kritikai iš viso politinio spektro – nuo liberalių reformų šalininkų iki komunistų – teigia, kad praėjusią savaitę prasidėjęs ir iki trečiadienio truksiantis balsavimas yra prastai užmaskuotas 67 metų V. Putino bandymas išlaikyti valdžią savo rankose visam gyvenimui.
Tačiau be silpnokų raginimų boikotuoti referendumą ar balsuoti „prieš“, opozicija mažai ką padarė, kad parodytų nepritarimą pertvarkai.
Vienas pagrindinių Rusijos opozicionierių Aleksejus Navalnas, praėjusią vasarą rengęs masinius mitingus prieš įtariamą sukčiavimą per rinkimus Maskvoje, taip pat nedemonstruoja didelio susidomėjimo kova su konstitucijos reformomis.
Ekspertai sako, kad opozicijai nepavyksta surengti rimto pasipriešinimo V.Putino planams dėl smarkiai išsiskiriančių nuomonių jos gretose ir gerai apgalvotų Kremliaus žingsnių.
„Išteklių trūkumas, naujų veidų, azarto, įkvėpimo ir tikėjimo stoka – tai, manau, yra pagrindinės problemų priežastys“, – sakė Harvardo universiteto stipendininkas ir su Rusijos opozicija dirbęs politinis patarėjas Vitalijus Škliarovas.
Anot jo, nuo dienos, kai V.Putinas paskelbė apie planuojamas reformas „pasitaikė milijonas progų pasireikšti“, tačiau po daugelį metų trukusio persekiojimo Kremliaus kritikai, regis, yra netekę vilties.
„Rusijos opozicija netiki savimi“, – pabrėžė ekspertas.
V.Putinas sausį pasiūlė iš dalies pakeisti Konstituciją, o vėliau pritarė paskutinę minutę pateiktam siūlymui „anuliuoti“ ligšiolines prezidento kadencijas. Tokiu būdu jis sudarė sau sąlygas dirbti dar dvi potencialias šešerių metų kadencijas po 2024-ųjų, kai baigsis jo dabartinis mandatas.
Tarp siūlomų naujovių yra tokie politiniai pakeitimai kaip parlamento vaidmens stiprinimas, taip pat virtinė populistinių priemonių – pavyzdžiui, reikalavimas indeksuoti pensijas pagal infliacijos lygį ir faktiškas homoseksualų santuokų draudimas.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma rusų palaiko naują socialinį modelį, tačiau politinė pertvarka sukelia daug mažiau entuziazmo.
„Opozicija – keblioje padėtyje“
Pataisas jau patvirtino parlamentas, tačiau V.Putinas sušaukė plebiscitą, norėdamas suteikti iniciatyvai daugiau teisėtumo.
Iš pradžių balandžio 22 dieną turėjęs įvykti balsavimas buvo atidėtas dėl koronaviruso epidemijos. Analitikai mano, kad greitas referendumo datos paskyrimas dukart iš eilės yra viena iš priežasčių, kodėl opozicija nespėjo surengti stiprios kampanijos.
Pasak politinės analizės įmonės „R. Politik“ įkūrėjos Tatjanos Stanovajos, Kremlius taip pat išmušė oponentams pagrindą iš po kojų, leidęs rusams balsuoti tik „už“ ar „prieš“ visą reformų paketą, o ne dėl atskirų pakeitimų.
T.Stanovajos teigimu, dėl nepritarimo tokioms populiarioms priemonėms kaip didesnės pensijos ir minimalus atlyginimas Kremliaus kritikai gali tapti politiškai pažeidžiami.
„Esant tokiai situacijai sunku pasisakyti prieš pakeitimus, – sakė ji naujienų agentūrai AFP. – Opozicija atsidūrė keblioje padėtyje.“
Liberalioji partija „Jabloko“ paragino rusus vengti „nelegalaus, antikonstitucinio ir netikro balsavimo“.
Tuo metu Kremliui dažniausiai lojali Komunistų partija žengė neįprastą žingsnį – paragino savo šalininkus balsuoti „prieš“.
„Cirkas su balionėliais“
44 metų kovos su korupcija aktyvistas A.Navalnas, organizavęs vienas didžiausių pastarųjų metų demonstracijas prieš Kremlių politiką, reformas pavadino „konstituciniu perversmu“, tačiau beveik nesistengė joms tvirtai priešintis.
„Mums teliko cirkas su balionėliais“, – parašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Nors daugelis opozicijos rėmėjų nusivylė jos nesugebėjimu pasiūlyti ryžtingesnį veiksmų planą, dalis jų yra įsitikinę, kad pokyčiai anksčiau ar vėliau vis tiek ateis.
20 metų programuotojas Michailas Saminas, praėjusią vasarą dalyvavęs antivyriausybiniuose protestuose Maskvoje, atkreipė dėmesį į V.Putino populiarumo reitingą, balandį nusmukusį į istorines žemumas – 59 proc., kaip rodo sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centr“ apklausa.
„Opozicija žengia teisinga kryptimi, – sakė M.Saminas. – Visuomenė žengia teisinga kryptimi.“
Anot A.Navalno, užuot telkę dėmesį į Putino inicijuotą konstitucijos keitimą, rusai turėtų ruoštis rugsėjį paskirtiems regionų valdžios rinkimams ir 2021 metais turintiems įvykti parlamento rinkimams.
Pernai Kremlių palaikančių kandidatų pozicijos susilpnėjo, A.Navalnui paraginus V. Putino lojalistų nepalaikančius piliečius balsuoti taktiškai.
Analitikė T.Stanovaja pažymėjo, kad opozicijos lyderiui reikėtų taupyti jėgas būsimoms kovoms.
