Ukrainos gynybai rytiniame Bachmuto mieste ir aplink jį milžinišką spaudimą daro intensyvus artilerijos, minosvaidžių ugnies ir oro smūgių derinys bei didelės sausumos pajėgos, sudarytos tiek Rusijos reguliariosios kariuomenės, tiek privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojų.
Kalbėdamas apie tai, ar Bachmuto užėmimas būtų įrodymas to, kad Rusijos pajėgos tobulėja, mokosi iš iki šiol konflikte padaryto ilgo klaidų sąrašo ir pagaliau išmoko panaudoti savo karių skaičiaus ir ugnies jėgos pranašumą, CNN žurnalistas Timas Listeris teigė, jog „greičiausiai ne“.
Buvęs australų generolas, naujienlaiškio „WarInTheFuture“ autorius Mickas Ryanas CNN sakė, kad „Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali nuspręsti, jog jos padarė, pasiekė viską, ką galėjo, likdamos gynybinėse pozicijose aplink Bachmutą, ir kad svarbiau yra išsaugoti pajėgas tolesniems mūšiams“.
-
Ukrainos pajėgos iš Bachmuto nesitraukia: gali pristatyti šaudmenis ir išvežti sužeistuosius
-
Rusija prieš Ukrainą panaudojo naujo tipo bombą
-
Kyjivas: rusų pajėgos bando apsupti Bachmutą
-
NATO skaičiavimais, Rusija Bachmute prarado 5 kartus daugiau karių nei Ukraina
-
V.Zelenskis: kova dėl Ukrainos Donbaso „skausminga ir sunki“
-
JAV analitikai: Ukraina tikriausiai nusprendė atitraukti iš Bachmuto dalį karių
Karybos žinovo nuomone, ukrainiečių pasitraukimo nereikėtų prilyginti katastrofai, jei jis bus vykdomas tvarkingai: „Pasitraukimą reikėtų vertinti kaip įprastą taktiką, o ne kaip katastrofos pranašą.“
Prie Bachmuto Rusijos kariuomenė patyrė didžiulius nuostolius: kai kuriais skaičiavimais rusų praradimai yra septynis kartus didesni nei ukrainiečių.
Specialistai pabrėžė, jog ateina tam tikras momentas, kai protingiau pasitraukti, nei prisiimti sparčiai augančius nuostolius ir moralinį smūgį liudijant, kaip pasiduoda šimtai, o gal ir tūkstančiai apsuptų ukrainiečių karių.
Nors ukrainiečiams šis momentas yra kritinis, atkreipė dėmesį CNN apžvalgininkas, tačiau Bachmuto užėmimas nepakeistų esminių rusų kampanijos trūkumų.
Užkardomoji ugnis
Mūšis dėl vadinamosios „Bachmuto tvirtovės“ atskleidė, kad rusai tam tikru mastu keičia savo karybos taktiką arba bent jau bando tai daryti.
Jie vis dar kliaujasi didžiulėmis netiesioginės ugnies užtvaromis (artilerija ir haubicomis, raketomis, bombardavimu iš oro), kad sutriuškintų gynybines pozicijas. Pernai tokia taktika buvo taikoma Mariupolio, Sjevjerodonecko ir Lysyčansko miestuose. Trumpai tariant, siekta tiesiog nepalikti nieko, ką būtų galima apginti, teigė CNN.
Pažymėta, kad atkakliam puolimui vykdyti reikalinga efektyvi logistikos grandinė, o Rusijos pajėgos vis dar susiduria su sunkumais šioje srityje.
Pernai, užimdami Mariupolį ir kitus miestus, kareiviai ėjo iš vienos gatvės į kitą, siekdami susidurti su ukrainiečių pajėgomis, tačiau teigiama, jog tai retai būdavo Rusijos reguliariosios kariuomenės kariai, dažniau – čečėnų daliniai, autonomiškomis pasiskelbusių Luhansko ir Donecko respublikų milicija ir nedidelis skaičius privačios karinės bendrovės „Wagner“ agentų.
Straipsnyje pabrėžta, kad sausio mėn. vykdyta kampanija, skirta Soledarui užimti, nuo kovos dėl netoliese esančio Bachmuto skyrėsi tuo, kad šiuo metu karščiausiame fronto linijos taške labai svarbų vaidmenį atlieka Jevgenijaus Prigožino kontroliuojamos „Wagner“ pajėgos, užverbuotų pėstininkų bangomis atakuojantis Ukrainos gynybą.
Vietoje to, kad proveržis prie Bachmuto taptų Rusijos generolų triumfu, situacija rodo tik desperatišką bet kokios pergalės poreikį, neatsižvelgiant į platesnį konflikto kontekstą.
Konfrontacija su Rusijos gynybos ministerija pagarsėjęs J.Prigožinas dar praėjusią savaitę gyrėsi, jog „Wagner“ pajėgoms palikus Bachmutą – frontas žlugtų.
Pastaruoju metu „Wagner“ grupuotės vadas veikė vienašališkai, siekdamas sugėdinti Rusijos kariuomenę ir pagerinti savo reputaciją.
Ukrainiečių į nelaisvę paimti „Wagner“ kovotojai CNN pasakojo, kad jų veiksmai beveik nebuvo koordinuojami su reguliariomis Rusijos pajėgomis, išskyrus artilerijos paramą.
Taip pat esama ženklų, kad rusai panaudojo daugiau pėstininkų, nesėkmingai bandydami prasiveržti į Vuhledarą, ir vėl patyrė didelių nuostolių.
Panašu, kad pagrindiniu Rusijos pajėgų tikslu išlieka ukrainiečių gynybos užgniaužimas, į frontą vieną po kitos siunčiant kareivių bangas. Tokios taktikos nuostolius siekiama užglaistyti, tačiau jos rezultatas – apie 80 proc. aukų.
Toks pražūtingas nuostolių procentas yra netvarus tūkstančius kilometrų besitęsiančiose fronto linijose. Kai kurių analitikų nuomone, tokie praradimai indikuoja susidariusias sąlygas „didelio masto Rusijos kariniam maištui“.
Nesant pažangos kitur, Bachmutas tapo rusų manija, pastebėjo Timas Listeris, kuri peržengė bet kokį strateginį pagrindą.
Susirūpinusi, kad J.Prigožinas skina laurus, o Rusijos gynybos ministerijai – lieka tik pelai, vadovybė ėmėsi į šį regioną nukreipti daugiau pajėgų.
Tačiau susitelkimas ties Bachmutu galėjo ne pigiai kainuoti Rusijos operacijoms kitur.
Vietoje to, kad proveržis prie Bachmuto taptų Rusijos generolų triumfu, įtempta kampanija, kuria siekiama užimti miestą, pirmą kartą užpultą maždaug prieš 10 mėnesių, rodo tik desperatišką pergalės – bet kokios pergalės – poreikį, neatsižvelgiant į platesnį konflikto kontekstą.
Tai iš dalies paaiškina Ukrainos karinės vadovybės sprendimą laikyti fronto liniją.
Ukrainos nacionalinės gvardijos vado pavaduotojas Volodymyras Nazarenka praėjusią savaitę sakė, kad rusai „neatsižvelgia į savo nuostolius, patirtus bandant užimti miestą puolimu. Mūsų pajėgų užduotis Bachmute – padaryti priešui kuo daugiau nuostolių. Kiekvienas ukrainiečių žemės metras priešui kainuoja šimtus gyvybių“.
Šiuolaikinis karo institutas: Rusija, reaguodama į kovas mūšio lauke Ukrainoje, grįžo prie savo ankstesnio modelio – didelių šauktinių pajėgų.
Sekmadienį interviu su britų televizija „Sky News“ metu generolas lordas Richardas Dannattas, buvęs aukščiausio rango Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas, pareiškė, kad Ukrainos kariuomenei būtų „visiškai logiška“ pasitraukti į geriau įtvirtintą teritoriją.
Britų kariuomenės profesionalas kaip ir kiti karybos ekspertai pabrėžė, jog Bachmutas strategiškai „nėra labai svarbus“ Ukrainai.
Apgultas miestas jau veiksmingai pasitarnavo kaip „priekalas, ant kurio palikta tiek daug rusų gyvybių, todėl dabar ukrainiečiams visiškai logiška pasitraukti į tokią liniją, kurią lengviau apginti, ir tęsti mūšį ten“, – sakė R.Dannattas.
Lyderių išsekimas
Praėjusį rudenį Rusijoje įvykdyta mobilizacija, per kurią į karių gretas buvo pašaukta apie 300 tūkst. vyrų, suteikė pėstininkų ir padėjo atkurti didelius nuostolius patyrusius dalinius.
Negana to, tuo pat metu J.Prigožinas Rusijos kalėjimuose aktyviai vykdė verbavimo kampaniją ir savo „Wagner“ pajėgas pavertė smogiamaisiais kampanijos daliniais.
Ukrainiečių vadai žinojo, kad netrukus jų laukia dar vienas puolimas.
Tačiau, pasak Vest Pointo šiuolaikinio karo instituto, „Rusijai nepavyko įrodyti, kad ji gali veiksmingai integruoti naujas pajėgas į pažeistas formuotes arba sukurti darnias grupes iš ad hoc išsklaidytų dalinių likučių“.
Instituto ekspertų vertinimu, Rusija dabar „bando kovoti brangiai kainuojančiame ir užsitęsusiame konflikte su pakaitinių karių rinktine, tuo pat metu kentėdama nuo didelio masto lyderių išsekimo mūšio lauke“.
Tačiau yra ir daugiau sisteminių problemų.
Ukrainos konflikto metu Rusijos pajėgos pamažu bando atsisakyti batalionų taktinių grupių (BTG) – jungtinių ginkluotųjų pajėgų formuočių, kurios pasirodė esančios netinkamos Ukrainos konfliktui. Jų Achilo kulnas: trūksta pėstininkų ir žvalgybos.
Anot Europos užsienio santykių tarybos neseniai atlikto tyrimo, „netinkamas Rusijos karių apmokymas ir nekompetencija – kartu su griežta hierarchijos sistema, dėl kurios karininkai negalėjo veikti savo iniciatyva – reiškė, kad jie negalėjo greitai koordinuoti žygių gilyn į priešo teritoriją“.
Žurnale „US Army War College Quarterly“ publikuotame straipsnyje analitikas Robertas Johnsonas teigė, jog po jau praėjusių karo metų galima nustatyti, kad „pagrindiniai mūšio įgūdžiai (tokie kaip budrumas, logistikos valdymas ir taktinis judėjimas vietovėje, siekiant išvengti aukų) neatitiko standartų, o duomenys rodo, kad labai trūko drausmės.“
Ekspertas pastebėjo, jog Rusijos kariuomenėje trūksta kompetentingų viduriniosios grandies vadų – pulkininkų ir pulkininkų leitenantų praradimas prisideda prie Rusijos bėdų mūšio lauke – tačiau pačiame karo įkarštyje gali būti labai sudėtinga imtis reformų pajėgoms sustiprinti.
M.Ryanas: Tai, kad rusai tiek daug investavo į Bachmuto užėmimą, byloja apie prastą jų strategiją šiame kare.
Rusija „reaguodama į kovas mūšio lauke Ukrainoje, grįžo prie savo ankstesnio modelio – didelių šauktinių pajėgų“, teigė Šiuolaikinio karo instituto tyrėjai.
„Tam tikra prasme tai atspindi įtampą tarp Rusijos siekio kariauti technologiškai sudėtingu būdu ir jos ilgalaikio polinkio į paprastą, tvirtą masę.“
Ši tvirta masė pastaraisiais mėnesiais neabejotinai padarė didelių nuostolių Ukrainos daliniams, o kai kurie ukrainiečių vadai suabejojo, ar išmintinga toliau eikvoti savo pajėgas, bandant išlaikyti tokių strategiškai ne itin reikšmingų vietovių kaip Soledaras ir Bachmutas kontrolę.
Tačiau, pasak karybos ekspertų, net jei rusai iškels savo vėliavą virš Bachmuto, tai, greičiausiai, bus tik Pyro pergalė – atnešusi nugalėtojui tokius nuostolius, jog prilygs pralaimėjimui.
Buvęs australų generolas M.Ryanas pastebėjo, jog rusams užėmus Bachmutą, „jie užims griuvėsius“.
„Tai minimalios strateginės reikšmės miestas, kuriame beveik nėra išlikusios infrastruktūros, galinčios padėti okupacinėms pajėgoms. Tai, kad rusai tiek daug investavo į jo užėmimą, byloja apie prastą jų strategiją šiame kare.“
Analitikai įsitikinę, kad susikoncentravę į savo maniją dėl pergalės Bachmute, rusai išeikvojo gyvąją jėgą ir įrangą, kuri galėjo būti labai naudinga, bandant atremti ateinančiais mėnesiais planuojamus ukrainiečių kontrpuolimus.
